Amerikoje gyvenanti ir studijas pabaigusi Arija, kaip ir kasmet, grįžta atostogų pas senolę į pasiilgtą Labanoro girią. Bet jau prieš kelionę sustiprėja jos vizijos, kuriose ji regi seniai ežere nuskendusią jauną...

Amerikoje gyvenanti ir studijas pabaigusi Arija, kaip ir kasmet, grįžta atostogų pas senolę į pasiilgtą Labanoro girią. Bet jau prieš kelionę sustiprėja jos vizijos, kuriose ji regi seniai ežere nuskendusią jauną dvarininkaitę Elzę. Vizijos ir daug neatsakytų klausimų, pastūmėja pagrindinę veikėją pasigilinti, kaip galėjo nutikti tokia nelaimė, kas su tuo gali būti susijęs. Bandant įminti šią mįslę, ji susipažįsti su Kajumi, kuriam dabar priklauso Elzės dvaras. Paslaptys, meilė, aistra, mistika... Atrodytų, ko dar gali trūkti. Deja, buvau kiek strigusi su šia knyga, net skaitymo blokas kvėpavo kažkur šalia, bet sugebėjau atsilaikyti maždaug. Ir net nežinau, ar labai galiu kaltinti vien knygą, nes pagrindinis dalykas, kuris mane nervino, buvo rašymo stilius, kuris labai priminė manąjį, o aš nepuoselėju to tikriausiai ne veltui. Ir gal tik man taip atrodė, nes pati taip mėgau rašyti, tarsi visas gyvenimo pamokas ir protingas mintis bandoma sukišti į tekstą, bet tik dar kartą sakau, jog tai gali būti tik mano dalykas. Vietomis ir dialogai atrodė labai neįtikinami, bet link knygos pabaigos ėmiau suprasti, jog tikriausiai toks ir buvo užmanymas. Idėja tikrai įdomi, bet manęs visiškai įtikinti ir įtraukti, deja, nepavyko. Pirmoje knygos dalyje labai erzino ir perdėtas vardo naudojimas, bet čia tikriausiai lietuvių kalbos mokytojos įkalta, kad egzistuoja įvardžiai, nieko sau padaryti negaliu. Labai labai norėjau perskaityti šią knygą, buvau mačiusi daug gerų atsiliepimų, būtent dėl to galvoju, kad gal vis tik ne laiku ji atsidūrė mano rankose... Kaip bebūtų, tikiu, kad tai tik autorės kelio pradžia ir toliau bus tik geriau!

1936-ieji metai. Stefanas Noimanas kilmingų žydų šeimos sūnus. Jo kasdienybė - įprasta penkiolikmečiui vaikinui. Jis lanko mokyklą, leidžia laiką su savo drauge Sofija bei bando parašyti savo pirmąją pjesę.
Jo...

1936-ieji metai. Stefanas Noimanas kilmingų žydų šeimos sūnus. Jo kasdienybė - įprasta penkiolikmečiui vaikinui. Jis lanko mokyklą, leidžia laiką su savo drauge Sofija bei bando parašyti savo pirmąją pjesę.
Jo nerūpestingas gyvenimas atrodo, jog pasikeičia kone per naktį, kuomet Hitlerio kariuomenė įsiveržia į Austriją.
Tuo metu olandė Gertrūda Veismiuler rizikuodama savo gyvybe veža žydų bei dėl politinių pažiūrų persekiojamus krikščionių vaikus. Ši misija tampa vis pavojingesne, nes vis daugiau Europos šalių uždaro savo sienas. Vaikai šią moterį vadina teta Trude. Tad teta Trudė nuo šiol pradeda kelionę su laiku.. Kurio ji turi nedaug, o reikiamų išgelbėti vaikų - daugybė.

Tikrai jautri, bet tuo pačiu ir teikianti šiokią tokią viltį istorija. Nelabai ką nustebinsiu pasakydama, jog buvo tikrai sunkiai suvokiama skaityti apie tokį žiaurumą tiek su eiliniais žydų tautybės žmonėmis tiek su vaikais. Sunku įsivaizduoti apie tėvų patiriamą skausmą, kuomet jie įsodindavo savo atžalas į traukinį, kuris veža juos ten, kur bus sunku. Guodžia ta mintis, jog tavo vaikas bus išgelbėtas, tačiau tu nežinai ar dar kartą jį pamatysi gyvą ir sveiką.. 🥹
Nesuklysiu sakydama, jog šioje istorijoje mane labiausiak sužavėjo Trudė. Be galo drąsi, empatiška bei pasiryžusi įveikti visas kliūtis moteris. Tikrai ne kiekvienas ryžtųsi tokiai pavojingai misijai.
Įdomiausia tai, jog tokia Getrūda iš tiesų egzistavo. Neįtikėtina, tiesa? Kai ji mirė, jos nekrologe buvo rašoma : "Tūkstančio ir vieno vaiko motina, kuriai žydų vaikų gelbėjimas tapo gyvenimo prasme."
Man ši knyga tikrai patiko, nors ir pradžia skaitėsi truputį sunkiau, bet skaitant toliau, patiko vis labiau. Rekomenduoju ieškantiems įtaigaus bei įdomaus istorinio romano.

Karts nuo karto patinka man į rankas paimti meilės romaną. Smagu pasinerti į kupiną jausmų istoriją ir viską išgyventi kartu su veikėjais. Ar man patiko pirmoji pažintis su Elsie Silver? Labai! 😍

Profesonalus bulių...

Karts nuo karto patinka man į rankas paimti meilės romaną. Smagu pasinerti į kupiną jausmų istoriją ir viską išgyventi kartu su veikėjais. Ar man patiko pirmoji pažintis su Elsie Silver? Labai! 😍

Profesonalus bulių raitelis Retas Ytonas šį kartą rimtai prisidirbo.. Leptelėta, atrodo, nekalta frazė.. Tačiau kartais užtenka tiek, jog sugriautum ilgai kurtą karjerą, tarsi kortų namelį. Reto agentas mano, jog dabar svarbiausia užduotis - susigrąžinti nepriekaištingą reputaciją. Tam, jog Retas neprisivirtų dar daugiau košės, jam kompaniją palaikys ir už trumpo pavadžio jį laikys jo dukra Samerė.
Retas jaučia, jog Samerė nėra vien tik dailus veidelis ir gražus kūnas. Ši moteris permato jį kiaurai. Niekas kitas iki dabar nesugebėjo jam sukelti tokių jausmų. Tai gąsdina, nors tuo pačiu ir yra ir nuostabu.

Na ir pirtį čia Elsie mums užkūrė 🥵 Daug jausmų bei emocijų sukėlusi knyga, kuri nebuvo tik eilinis meilės romanas. Labiausiai mane džiugina, kuomet iš knygos gaunu daugiau nei tikėjiausi. Tikrai papirko mane ši istorija, nuo kurios buvo sunku atsiplėšti.
Autorė puikiai atskleidė raitelių jausmus bei išgyvenimus prieš susitinkant akis į akį su buliumi aptvare. Tiesiog sužavėjo Retas. Be galo vyriškas, tvirtai žinantis ko nori. Nebijantis išsakyti savo jausmų ir galintis būti švelnus bei jautrus, kai to reikia. Jo ir Samerės rūpestis vienas kitu, tiesiog tirpdė mano širdį 🥹 Knygos pradžioje Samerė manęs iš karto nesužavėjo, tačiau skaitant toliau pažinau ją geriau ir ji pasirodė be galo empatiška bei taip pat jautri mergina. Reto visa šeima taip pat puikiai tiko šioje istorijoje. Buvo smagu skaityti apie Reto ryšį su savo šeima. Ypač smagios išdaigos kartu su broliais 🤭 Žinoma, jog nebuvo apsieita be 🌶 scenų, tačiau jos nebuvo vulgarios. Visko buvo tiek, kiek reikia.
Pamilau šios knygoa veikėjus. Knygos pabaigoje galėjome sužinoti, jog kita knyga vadinsis "Beširdis"ir tai, kas mūsų joje lauks 😍 Tikiuosi, jog leidykla Jotema nevers ilgai laukti ir mus pradžiugins nauju Elsie Silver romanu.

Sužinojusi apie senelio mirtį Lilijana parvyksta į gimtąjį miestelį. Tai nebuvo lengvas sprendimas, nes pastaruosius aštuonerius metus ji praleido Niujorke.
Gimtuose namuose ji visuomet jautėsi svetima, atstumta bei...

Sužinojusi apie senelio mirtį Lilijana parvyksta į gimtąjį miestelį. Tai nebuvo lengvas sprendimas, nes pastaruosius aštuonerius metus ji praleido Niujorke.
Gimtuose namuose ji visuomet jautėsi svetima, atstumta bei nesuprasta.
Nepaisant to, čia ji bus saugi. Bent kol kas. Praeitis ją vejasi, tačiau Lilijana pasiryžusi susigrumti su savo vidiniais demonais..

Dar pernai skaityta Erikos knyga "Melo kaina" mane tikrai papirko. Istorija buvo pagauli bei emociškai paveiki. Tad tikėjausi ir iš šios knygos nemažai. Kad ir kaip bebūtų liūdna, tačiau ši istorija neišpildė mano lūkesčių..
Nepajutau jokio ryšio su knygos veikėjais, o ir pati istorija manęs nepalietė taip, kaip būčiau to tikėjusis. Vietomis atrodė, jog kuriama įtampa, kuri pasirodė šiek tiek pritempta ir perspausta. Keletas siužeto posūkių mane nemaloniai nustebino ir nors vėliau situacija pasikeitė, tačiau mano nuomonės apie knygą nepakeitė. Nei į gerą, nei į blogą. Buvo ir įdomių epizodų, kuriuose Lilijana stengėsi suprasti save bei tai, kas vyksta jos gyvenime..
Galbūt tai buvo tiesiog ne mano knyga ir tikiu, jog ši istorija suras savo skaitytojus 📖

Tai yra knygos "Tarnaitė" tęsinys. Pastaroji man tikrai patiko, tad nekantravau sužinoti ką dar mums paruošė Milė.

Milė pradeda dirbti didžiuliame dviejų aukštų penthauze. Vos įžengus pro duris, galima justi kaip prabanga...

Tai yra knygos "Tarnaitė" tęsinys. Pastaroji man tikrai patiko, tad nekantravau sužinoti ką dar mums paruošė Milė.

Milė pradeda dirbti didžiuliame dviejų aukštų penthauze. Vos įžengus pro duris, galima justi kaip prabanga tvyro ore. Iš pradžių Milė nerimavo, jog bus patikrinta jos praeitis ir ji bus išprašyta lauk, tačiau taip nenutiko. Jos naujasis viršininkas - Daglasas Gerikas paprašė pradėti dirbti iš karto.
Milė be galo patenkinta naujuoju darbdaviu bei žadamu atlygiu, tačiau nerimą jai kelia viena detalė.. Ji vis dar nematė darbdavio žmonos Vendės.
Tvarkydama bei skalbdama drabužius, Milė pastebi kraujo dėmes.. Moteriai tampa aišku kodėl žmona yra taip slepiama. Ji neleis Daglasui taip lengvai išsisukti..

Na, didelių lūkesčių šiai knygai stengiausi neturėti, tačiau kai tai yra istorijos tęsinys nori to, ar ne, ją lygini su pirmąja knyga. Ir deja, bet pirmoji dalis man patiko daug labiau.
Šį kartą manęs neįtikino visa pateikta istorija, buvo tikrai nelogiškų vietų, kurios tik vertė vartyti akis.
Enzo buvo vienas iš tų veikėjų, kuris "piešiamas" tarsi didvyris, kuris visuomet yra tinkamoje vietoje bei tinkamu laiku ir išspręs kilusias problemas joms dar net neprasidėjus.
Artėjant istorijai prie pabaigos, scena su detektyvu buvo tiesiog absurdiška. Na netikiu nei pro kur, jog taip gali vykti tikrame gyvenime 🤭
Pliusas šios knygos yra tas, jog jos trumpi skyriai, o ir knyga skaitėsi tikrai greitai. Bet tik tiek.

Šie metai yra tie metai, kuomet aš stačia galva neriu į romantasy pasaulį. Ir galiu pasakyti tik tiek, jog kuo toliau, tuo labiau jis man patinka 😍

Ilijoje prasiautė Maras, kuris nusinešė daug gyvybių, tačiau tuo pačiu...

Šie metai yra tie metai, kuomet aš stačia galva neriu į romantasy pasaulį. Ir galiu pasakyti tik tiek, jog kuo toliau, tuo labiau jis man patinka 😍

Ilijoje prasiautė Maras, kuris nusinešė daug gyvybių, tačiau tuo pačiu stipriausius ir apdovanojo. Tie, kurie gimė paprasti tokiais ir liko. Karalius visus prasčiokus nusprendė ištremti, jog liktų tik visų gerbiamas elitas.
Pajedina - prasčiokė, kuri tapo ir vagile. Nėra lengvo kelio, norint išgyventi lūšnynuose.
Nieko net neįtardama ji išgelbėja vieno iš Ilijos princų gyvybę. Ir taip ji atsiduria Valymo žaidynėse. Jų metu visas elitas demonstruoja savo galias. Nst jeigu jas ir pasiseks išgyventi, tačiau Pajedina žino, jog princas tikrai jos nepasigailės, vos tik sužinos kas iš tiesų ji esanti..

Kuomet pradėjau skaityti šią istoriją, jos pradžia man ėjosi kiek sunkiau, o vėliau pasinėriau taip į vis veiksmą ir nenuspėjamus siužeto posūkius, jog buvo sunku padėti knygą į šoną. Teko girdėti, jog kitiems ši istorija priminė "Bado žaidynes". Tad galiu pritarti, jog panašumo šiek tiek buvo, bet jis nei kiek netrukdė mègautis skaitoma istorija.
Manau nieko nenustebinsiu pasakydama, jog šioje knygoje, man labiausiai patiko Kajaus ir Pajedinos bendravimas. Jų tarpusavio "pasikandžiojimai" , po truputį besimezganti draugystė bei užgimę šilti jausmai. Abu labai intriguojančios asmenybės, kurios nepaliks abejingų. Taip pat man labai patiko ir princas Kitas. Ryžtingai nusiteikęs bei visuomet pasiryžęs išspręsti tarp Kajaus bei karaliaus kilusius nesutarimus.
Man ši knyga padovanojo gerą laiką bei šypseną, kuri nedingo nuo mano veido. Ieškant prie ko prikibti, tikrai galima rasti kur tai būtų galima padaryti. Pradedant pasaulio kūrimu ir baigiant "sutapimais", kurie stebuklingai gelbėjo prasčiokės gyvybę ne kartą ir ne du.
Tačiau aš nenoriu to daryti, nes man ši knyga tikrai labai patiko.
"Staiga virtau ta maža bejėge mergaite.Ta, kurios tėtis nužudytas, o svajonės žlugusios.Ta, kurią plaka prie stulpo už tai, kad vogė, norėdama išgyventi. Ta, kuri bėga nuo persekiojančių prisiminimų. Ta, kuri riečiasi į kamuoliuką, gniuždoma širdgėlos ir siaubo."
Nekantriai lauksiu tęsinio. Pabaiga tikra 💣