Tikrai nemažai holokausto tema yra prirašyta istorijų ir nustebinti tampa vis sunkiau. Aš šio tipo knygų neskaitau daug, tad mane dar truputį lengviau nustebinti nei tuos, kurie perskaito daug istorijų šia tema.

Situacija...

Tikrai nemažai holokausto tema yra prirašyta istorijų ir nustebinti tampa vis sunkiau. Aš šio tipo knygų neskaitau daug, tad mane dar truputį lengviau nustebinti nei tuos, kurie perskaito daug istorijų šia tema.

Situacija Vokietijoje 1939-aisiais tampa nevaldoma ir Matilda nei minutės nedvejoja ir savo geriausią draugą Hansą paslepia savo namų palėpėje. Tai nėra lengva užduotis, nes reikia neišsiduoti tėvams, o kur dar visur šminirėjantys naciai.
2018-ieji Amerika. Greisė gauna laišką, kuriame teigiama, jog ji iš savo senelės paveldėjo knygyną Dachau miestelyje, Vokietijoje.
Mergina net nesudvejoja ir leidžiasi į kelionę. Ten ją pasitinka šeimos draugas, kuris Greisei perduoda laiškus. Jie yra tarsi raktas, kuris atskleis taip ilgai slėptas ir saugotas paslaptis.

Ši istorija buvo papasakota Matildos bei Greisės akimis. Abi istorijos pusės man buvo įdomios, tačiau labiau intriguojanti bei dramatiškesnė man vis dėlto buvo Matildos istorija. Dar visai jauna ši mergina patyrė sunkiai suvokiamus išgyvenimus, kurie suformavo ją kaip asmenybę ir padėjo siekti savo užsibrėžtų tikslų.
Tai nebuvo labai šviesi bei švelni knyga, tačiau man ji tikrai patiko. Pati knyga nebuvo prikimšta nereikalingos informacijos ir parašyta tam, jog išspausti kuo daugiau puslapių. Manau, jog kartais tikrai mažiau - daugiau.
Net neabejoju, jog ši knyga patiks mėgstantiems istorinę grožinę literatūrą.

Ilgiausiai skaityta knyga…Daug istorijos, kelionių ir įvairių pasakojimų, bet labiausiai žavi filosofinės mintys, kurių pasižymėjau labai daug…šią knygą skaičiau su pertraukomis…Bet vistiek buvo noras baigti iki...

Ilgiausiai skaityta knyga…Daug istorijos, kelionių ir įvairių pasakojimų, bet labiausiai žavi filosofinės mintys, kurių pasižymėjau labai daug…šią knygą skaičiau su pertraukomis…Bet vistiek buvo noras baigti iki galo…kažkokia neapsakoma knygos magija, kuri tave veda tolyn ir tolyn. Perskaičius labai gera:” (…) jeigu slegia jūsų pastangos atlikti pareigą ir jūs ne tik nešvytite iš vidaus, bet net pamiršote , kad turite vidinę Šviesą, kuriai jūsų fizinis kūnas tėra tik rėmas, tai jūs pražudėte ne tik šią gyvenimo dieną, bet ir daug būsimų dienų”.

Šios autorės skaityta "Chirurgė" man tikrai patiko. Nors tai ir nebuvo pats stipriausias mano skaitytas trileris, tačiau istorija buvo išties pagauli.

Šį kartą knygoje susipažįstame su Ema. Atrodė, jog moteris gyveną savo...

Šios autorės skaityta "Chirurgė" man tikrai patiko. Nors tai ir nebuvo pats stipriausias mano skaitytas trileris, tačiau istorija buvo išties pagauli.

Šį kartą knygoje susipažįstame su Ema. Atrodė, jog moteris gyveną savo svajonių gyvenimą. Mylimas sutuoktinis, puiki karjera. Tačiau tai pasikeičia, kuomet jis ją išduoda su kita moterimi. Ema suvokia, jog jos gyvenimas garma žemyn..
Dabar ji atsibudo ligoninėje, kur paaiškėja, jog buvo užpulta ir šiuo metu ji yra (laikinai) akla. Dabartinė realybė šokiruojanti, tačiau moteris pasiryžusi viskam, jog sužinotų kas buvo jos persekiotojas ir kas kaltas dėl ją ištikusios nelaimės.

Man ši istorija pasirodė daug žadanti ir turėjau tikrai gerą laiką ją skaitant, tačiau ja nesimėgavau taip, kaip tikėjausi.
Šiame trileryje man tikraiusiai labiausiai patiko skyreliai iš perseketiojo perspektyvos. Emos pozicija man buvo labai monotoniška ir dažnai apie nieką.
Antroje knygos pusėje autorė tikrai nustebino ir ji man skaitėsi kur kas įdomiau, tačiau tai mažai gelbėjo likusią knygą, nes apskritai man ji buvo nuobodoka. Tiesa, nustebino mane žmogus, kuris už viso šito slypėjo. Man ko atspėti nepavyko, nors įtarimų turėjau įvairių 🤭
Manau, jog šis trileris paliktų didesnį įspūdį tiems, kas dar tik pažindinasi su šiuo žanru ir nori lengvesnio trilerio.

Pernai skaityti "Svetimkūniai" man tikrai paliko puikų įspūdį, tad jau prieš paimdama į rankas antrąją Patricijos knygą žinojau, jog bus gerai.

Autorė mūsų nei kiek nepasigaili ir iš karto supažindina su žiauria Adomo...

Pernai skaityti "Svetimkūniai" man tikrai paliko puikų įspūdį, tad jau prieš paimdama į rankas antrąją Patricijos knygą žinojau, jog bus gerai.

Autorė mūsų nei kiek nepasigaili ir iš karto supažindina su žiauria Adomo realybe. Jis rūpinasi savo sergančiu despotu tėvu, kuris nebuvo iš tų tėvų, nusipelniusio geriausiųjų titulo. Nelengvi santykiai su žmona Ilze, tačiau beproto stiprus bei gilus ryšys su dukra Toma. Skaitydama taip puikiai supratau Adomą, kuomet jis nori dukrai išlikti draugu, bet tuo pačiu turi nepamiršti ir savo, kaip tėčio pareigų. Laviruoju ir aš tarp to ir kartais tampa tikrai nelengva tai padaryti.
Santuokos krizė, savęs išbandymai bei paieškos to, kad širdžiai miela.. Ir taip pamažu į Adomo širdį bei gyvenimą atklysta teatras. O kartu su juo ir naujos draugystės nei jausmai.
Buvo nepaprastai gera skaityti apie taip puikiai pažįstamą Kauną, kadaise ir mano vaikščiotas vietas.
Mane papirko autorės sakinių sklandumas bei lengvumas ir gyvi veikėjų pokalbiai. Skaitant jautėsi kiek darbo buvo įdėta, jog mus pasiektų pati geriausia "Nepriklausomybės" versija.
"Svetimkūniai" mano širdžiai tapo artimesne istorija, tačiau ir ši knyga tikrai puiki. Rekomenduoju ieškantiems kokybiškos literatūros.

BIjojau šios knygos, po Silmariljono visos perlaidžiamos knygos su Viduržemio istorija gąsdina savo klampumu ir jausmu, tarsi mokaisi svetimos šalies istorijos tau ne visai suprantama kalba. Ir keliavau po šią knygą gan ilgai,...

BIjojau šios knygos, po Silmariljono visos perlaidžiamos knygos su Viduržemio istorija gąsdina savo klampumu ir jausmu, tarsi mokaisi svetimos šalies istorijos tau ne visai suprantama kalba. Ir keliavau po šią knygą gan ilgai, tačiau prisijaukinau pagrindinį veikėją, su visais jo trūkumais ir iššūkiais ir išgyvenau su juo ir pamilau šią istoriją taip, kad ilgai nešiuosi ją su savimi.

Buvau paskaičiusi kažkur atsiliepimus, kad ši knyga yra klampiausia visoje serijoje, nes joje daugiausia kalba sukasi apie karą, na ir man tai suveikė teigiamai. Nors romantikos netrūko ir čia, bet autorė užkietėjusius...

Buvau paskaičiusi kažkur atsiliepimus, kad ši knyga yra klampiausia visoje serijoje, nes joje daugiausia kalba sukasi apie karą, na ir man tai suveikė teigiamai. Nors romantikos netrūko ir čia, bet autorė užkietėjusius fantastikos fanus turbūt nudžiugino būtent šioje dalyje, kur gavom daugiau politikos, daugiau šio maginio pasaulio struktūros suvokimo, daug daugiau labai įdomių ir nevienareikšmių personažų. Knyga visą laiką palaikė mane įtampoje, net pravirkdė keletą kartų.. Jei viskas bus ekranizuota bent iš dalies, kaip aprašyta, ši dalis turėtų atrodyti tikrai įspūdingai!