Ir vėl grįžau prie audio knygos, kurią skaitant ir žingsniuojasi lengviau Nacionaliniane judumo iššūkyje.
Knyga yra įdomiausia tuo, jog 1940 m. Lietuva perteikiama daugiausia paprastų žmonių gyvenimais ir jų aprašymais....

Ir vėl grįžau prie audio knygos, kurią skaitant ir žingsniuojasi lengviau Nacionaliniane judumo iššūkyje.
Knyga yra įdomiausia tuo, jog 1940 m. Lietuva perteikiama daugiausia paprastų žmonių gyvenimais ir jų aprašymais. Pavyzdžiui, tuo metu prestižinis darbas buvo pienininko, kuris turėjo baigti pienininkystės mokyklą ir buvo pageidautina, kad jis daug skaitytų, būtų išsilavinęs, aktyviai dalyvautų visuomeniniame gyvenime ir net daug keliautų. Sparčiai vystėsi ir medicinos sritis. “Bobutes”, kuruojančias gimdymus, keitė akušerės, su kurių atėjimu gimdyvių ir naujagimių skaičius tik didėjo, o mirčių mažėjo. Taip pat buvęs prezidentas ir gydytojas K. Grinius daug dirbo tuberkuliozės (džiovos) profilaktikos ir gydymo klausimais. Kokio maisto produkto tuo metu daugiausia suvalgydavo lietuviai? Bulvių. Sparčiai daugėjo menininkų, rašytojų, vystėsi kultūrinis lietuvių gyvenimas, statomos hidroelektrinės, taip pat ir Kauno klinikos.
Deja, Smetonos laikų klestėjimo metai tikrai buvo paskutiniai 1940 m. iki II-ojo Pasaulinio karo. Autorius samprotauja kodėl lietuviai nepasipriešino Sovietams, juk būta didelio žmonių potencialo. Bet tai amžinas klausimas kodėl…
Labai įdomus pasakojimas ir istorijos mylėtojams ir jos privengiantiems.