Tai buvo pirma šio autoriaus knyga patekusi man į rankas. Iš pradžių žiūrėjau skeptiškai, nežinojau ar man pats rašymo stilius patinka, bet perskaičius pirmus 50 puslapių aš tiesiog negalėjau atsitraukti, vis norėjosi...

Tai buvo pirma šio autoriaus knyga patekusi man į rankas. Iš pradžių žiūrėjau skeptiškai, nežinojau ar man pats rašymo stilius patinka, bet perskaičius pirmus 50 puslapių aš tiesiog negalėjau atsitraukti, vis norėjosi sužinoti o kaip gi bus toliau, baigus skaityti pirmą dalį dar tą pačią dieną išskubėjau ieškoti kitų dviejų.

Mano pažintis su Haruki Murakami kūryba prasidėjo nuo knygos "Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas". Ilgą laiką ji buvo ir pati mėgstamiausia. Bet dabar jai teks trauktis į antrąją vietą - mėgstamiausia...

Mano pažintis su Haruki Murakami kūryba prasidėjo nuo knygos "Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas". Ilgą laiką ji buvo ir pati mėgstamiausia. Bet dabar jai teks trauktis į antrąją vietą - mėgstamiausia tapo "1Q84".

Įprasta 1984-ųjų diena Tokijuje. Aomamė skuba į darbą. Bet kažkuriuo metu jai ima rodytis, kad pasaulis nebėra toks, kokį prisimena - nesutampa kai kurie faktai. Šį pasaulį Aomamė pramina 1Q84.

Tengo sutinka imtis rizikingo projekto - perrašyti jaunos autorės Fukaeri kūrinį, kad jis taptų dar geresniu ir laimėtų premiją. Turinys atrodo išgalvotas, bet pati autorė tvirtina, kad viskas yra tikra.

Haruki Murakami yra žinomas kaip realybės ir fantazijos maišytojas. Jo knygose tikrasis pasaulis ir siurrealistiškas susipina, sunku atskirti, kur tikra, o kur jau nebe. Tačiau šioje knygoje tie pasauliai yra labiau (ar aiškiau) atskirti. Aomamė gyvena alternatyviame pasaulyje. Tengo gyvena tikrajame pasaulyje. Bet ar tikrai viskas yra taip, kaip atrodo?

Esu skaičiusi vieną atsiliepimą apie šią knygą (neprisimenu, nei kur, nei kieno), kuriame buvo teigiama, kad knygos veikėjai nesusiję, dvi istorijos pasakojamos kiekviena atskirai ir iki pat pabaigos nesusipina. Tai netiesa. Istorijos susipina taip pat, kaip susipina realus ir siurrealus pasauliai. Fukaeri kūrinyje minimi du mėnuliai - du mėnulius danguje mato Aomamė. Naujausiame Tengo kūrinyje irgi yra du mėnuliai. Apskritai Fukaeri istorija labai panaši į mergaitės, kurios skriaudėjus Aomamė bando atrasti. O Tengo prisimena keistą mergaitę iš savo vaikystės, kurios šeima priklausė specifinei religinei bendruomenei. Ta mergaitė vieną kartą, nieko netarusi, ilgai laikė Tengo ranką. Aomamė yra kilusi iš tokios šeimos, o jos gyvenimo meilė yra berniukas, kurį vaikystėje ji laikė už rankos. Bet gal Aomamė tėra naujo Tengo kūrinio veikėja?

Apie Haruki Murakami daug rašyti negalima, jį reikia skaityti. Tai autorius, kurio kūryba pasiekia giliausias sielos kerteles ir palieka neišdildomą įspūdį. Aš jau dabar nekantrauju imtis antros šios istorijos dalies.

"Kai į romaną įtrauki dalykus, kurių paprasti skaitytojai nėra regėję, reikia juos kuo detaliau nupasakoti. Neišplėsti ar net visai praleisti galima aprašymus tik tų dalykų, kuriuos paprasti skaitytojai jau yra matę." [Haruki Murakami "1Q84. Pirma knyga", 226 psl.] Tai būtų mano palinkėjimas Haruki Murakami žodžiais visiems rašytojams, ypač šiuolaikinės fantastikos kūrėjams.

Knygoje paraleliai pasakojama apie du veikėjus - Tengo ir Aomamę. Iš pradžių tai dvi skirtingos istorijos, kuriose atsiranda detalių, leidžiančių numanyti, kad šios istorijos yra susijusios. Tengo yra pradedantysis rašytojas,...

Knygoje paraleliai pasakojama apie du veikėjus - Tengo ir Aomamę. Iš pradžių tai dvi skirtingos istorijos, kuriose atsiranda detalių, leidžiančių numanyti, kad šios istorijos yra susijusios. Tengo yra pradedantysis rašytojas, matematikos mokytojas, kuris atsimena vaikystės laikus ir keistą mergaitę, su kuria turėjo šį bei tą bendro, tačiau jie nebendravo. Aomamė yra savigynos ir sveikos gyvensenos trenerė, kuri ypatingu būdu žudo vyrus, smurtaujančius prieš moteris, ji iki šiol myli berniuką, kuris kažkada laikė ją už rankos. Gyvendami įprastus gyvenimus, jie net nepajunta, kaip pasaulis staiga ima keistis, kaip viskas susiję.

Knygoje, kaip yra būdinga H. Murakamio kūrybai, ir vėl susilieja svajonės, sapnai, realybė, praeitis ir ateitis. Riba tarp to, kas yra šviesu ir tamsu, kas yra gera ir bloga - išblunka.

Tai tik pirmoji trilogijos knyga, todėl istorija dar nesibaigia. Nors knyga yra susijusi su George Orwell'o kūriniu "1984-ieji" - man labai nepatikusiu kūriniu - H. Murakami kūryba ir vėl sužavėjo ( aliuzija į nepatikusį kūrinį reikalo nesugadino J) Įdomus siužetas, nenuspėjama intriga, stiprūs personažai, daug originalių detalių, mistika, netradiciniai požiūriai ir pan.

Nekantrauju perskaityti tęsinius. Ne veltui šios knygos/trilogijos pasirodymo laukė daugybė žmonių visame pasaulyje :)

Subjektyvus įvertinimas: 8 iš 10 balų.

Haruki Murakami kaip visada žavi savo stiliumi ir siužeto orginalumu. Nors jo knygos iš esmės panašios, bet tikrai nepatarčiau su Murakamiu suspažinti šia knyga, kadangi dar nežinantiems jo rašymo ypatumų knyga gali...

Haruki Murakami kaip visada žavi savo stiliumi ir siužeto orginalumu. Nors jo knygos iš esmės panašios, bet tikrai nepatarčiau su Murakamiu suspažinti šia knyga, kadangi dar nežinantiems jo rašymo ypatumų knyga gali pasirodyti keista.

Vis dėlto, pati Murakamį labai mėgstu ir imdama į rankas šią knygą jau daugmaž žinojau ko galiu tikėtis. Tačiau net ir tai nesustabdė manęs nuo visiško įsitraukimo į ją ir skaitymo iki vėlumos (kuo jau šiaip ar taip senokai besimėgavau). Tiesiog nuostabu kaip Haruki Murakami geba aprašyti smulkias buities detales, kurios nėra grasios ir visiškai nekelia nuobodulio, o priešingai - sukuria psichologiškas detales veikėjams ir aplinkai.

Intriga keliama per visą kūrinį ir ypač sustiprėja antroje knygos pusėje, todėl nori nenori, bet knyga "susivalgo" beveik akimirksniu.