Dievinu Erich M. Remarką, kuris tiesiog tobulai, iš savo patirties, perteikė karo žiaurumus, beprasmybę ir neteisingumą, todėl ši Josepho Hellerio knyga man pasirodė visai neverta dėmesio ir neįdomi. Autorius apie karą...

Dievinu Erich M. Remarką, kuris tiesiog tobulai, iš savo patirties, perteikė karo žiaurumus, beprasmybę ir neteisingumą, todėl ši Josepho Hellerio knyga man pasirodė visai neverta dėmesio ir neįdomi. Autorius apie karą rašė per juodojo humoro prizmę, kuri (man, kaip didelėi E.M. Remarcho ir E. Hemingvėjaus gerbėjai) pasirodė net gi labai netinkama. Per daug veikėju, per daug nerimtumo, per daug neaiškus veiksmas, per daug varginanti. Autorius už šią knygą pelnė pasaulio pripažinimą. Ar jis to vertas? Nemanau.

Žinoma, pagirtina tai, kad į vieną reiškinį žmonės gali žiūrėti per skirtingą prizę, savaip interpretuoti. Bet, kaip jau minėjau, po E. M. Remarko man šis romanas pasirodė niekinis. Tikrai nerekomenduoju. Tikrai neverta.