Vladimir Bartol yra slovėnų rašytojas, gyvenęs 1903-1967 m.
Pati knyga išleista 1938 m.
Pirmiausia, tai gaila, kad nėra pačio autoriaus žodžio apie šią knygą. Kadangi Alamuto tvirtovė ištikrųjų buvo XI a. Tikrai gyveno...

Vladimir Bartol yra slovėnų rašytojas, gyvenęs 1903-1967 m.
Pati knyga išleista 1938 m.
Pirmiausia, tai gaila, kad nėra pačio autoriaus žodžio apie šią knygą. Kadangi Alamuto tvirtovė ištikrųjų buvo XI a. Tikrai gyveno toks pranašas Hasan i Sabbah (knygoje lietuviškai išversta Hasanas Ibn Saba), kuris turėjo pravardę „Kalnų senis“. Jo tvirtovėje buvo izmailitų sekta, kuri ruošė žudikus. Juos svaigino religinėmis dogmomis ir hašišu. Todėl žudikus visi vadino „hašašinais“, o tarptauniniu lygiu „asasinais“. Šį terminą tikrai vartoja anglai ir prancūzai ir, tai reikšia - „samdomas žudikas“. Tai va, smagu atrasti žodžio kilmę. Minimas sultonas irgi atitinka istorinį laiką. Tuo laiku valdė seldžiukas Melik-šachas ir jo viziris Nizamas al Mulkas.
Iš pradžių, kažkaip lyg prailgo skaityti, kol aprašė tiek haremo, tiek pačios tvirtovės gyvenimą, jų kasdienybę, kiek ir ko mokosi... ir vėl mokosi... O pačio haremo aprašymas, kaip viena iš Tūkstančio ir vienos nakties pasakų. Kažkokia nereali pasaka. Paskui, aišku, kai jau į sceną įžengė Hasanas Ibn Saba su savo vizijomis ir idėjomis, kurias jis kaupęs daug metų pradėjo įgyvendinti, tada jau knyga pakrypo visai kita linkme. Apsuko man galvą neprasčiau, nei talentingas detektyvinių istorijų rašytojas.
Puiki, kitokia knyga su tikrais istoriniais faktais apie Persiją, kraštą, kurios istorijos, deja, gerai nežinau. Bet nešiuolaikinė knyga, kuriose, jeigu tik minima Sirija, Pakistanas, Afganistanas, būtinai rašo apie baisumus, talibus, užguitas moteris ir panašiai. Ne, šita knyga apie Irano aukso amžių ir žmogų, kuris turėjo savų vizijų tam kraštui.

Labai patiko. Gal tik keletas vietų buvo šiek tiek per daug ištemptų, bet labai įtraukė, o ir tema aktuali ir labai įdomiai pavaizduota. Kaip galima fanatiškai tikėti, taip stipriai, kad pasiaukojimas atrodo kaip didžiausia...

Labai patiko. Gal tik keletas vietų buvo šiek tiek per daug ištemptų, bet labai įtraukė, o ir tema aktuali ir labai įdomiai pavaizduota. Kaip galima fanatiškai tikėti, taip stipriai, kad pasiaukojimas atrodo kaip didžiausia laimė. Žmogaus sąmonės manipuliavimas, religinis fanatizmas ir terorizmo atsiradimas, kartu ir labai įdomi istorija.