Istorinė asmenybė gyvenusi 356 pr.m.e. – 323 pr.m.e.

Kaip jums žmogus, kai visas jo gyvenimas suplanuotas vien karui, ir naujų žemių užkariavimui? Ir, jeigu jo kariai nebūtų žmonės, o paties gyvenimas nebūtų trumpas –...

Istorinė asmenybė gyvenusi 356 pr.m.e. – 323 pr.m.e.

Kaip jums žmogus, kai visas jo gyvenimas suplanuotas vien karui, ir naujų žemių užkariavimui? Ir, jeigu jo kariai nebūtų žmonės, o paties gyvenimas nebūtų trumpas – jis nebūtų sustojęs plėsti savo teritorijos. Po Persijos, o užkariavimai užtruko apie dešimt metų, būvo planuose ir Arabijos pusiasalis, ir Roma, ir kitos likusios teritorijos iki Atlanto vandenyno vakaruose.

Aleksandro Makedoniečio tėvas Filipas buvo karalius, karys, strategas ir diplomatas. Jis pradėjo plėsti teritorijas ir įtvirtinti savo įtaką aplinkui. Įvairios strategijos, net ir ginkluotė – sarissa, yra išrastos būtent Aleksandro tėvo. O kai priešininkus reikia apžaisti: „jis pritaikė iš pažiūros keistą strategiją smogti priešui įkypuoju pleištu.“ Tai Aleksandras buvo kaip ir savo tėvo tęsinys, tik su Heraklio dydžio ambicijomis ir vizijomis.

Taip ir vyksta pasakojimas kelionėje su visa Aleksandro kariauna: Mažoji Azija, Sidonas, Tyras („kad paimtų šį užsispyrusį miestą, makedonai plušėjo septynis ilgus mėnesius“), Gaza, Egipto gabaliukas, Mesopotamija, Babilonas, Sūzai, Persepolis. Rytų teritorijos: Baktrija, Sogdiana, Hindukušo kalnai, Indo upės apylinkės ir džiunglės, Žuvų valgytojai, Gedrosijos dykuma ir t.t.

Vaizdingas pasakojimas. Tekstas laisvas, neįspraustas į sausų faktų atpasakojimą.

„Babilone buvo ypatingas miesto kvartalas, skirtas chaldėjams, senovės Mesopotamijos žyniams filosofams, garsėjusiems savo žiniomis apie žvaigždes. Buvo pasakojama, kad jie turėjo tūkstančių metų senumo įrašus apie astronominius įvykius... Skirtingai nuo daugumos skaičiavimo sistemų, chaldėjų matematika buvo ne dešimtainė, o šešiasdešimtainė, vėlesnės civilizacijos ją perėmė erdvei ir laikui skaičiuoti – kaip tik todėl valanda susideda iš šešiasdešimt minučių, minutė iš šešiasdešimt sekundžių, o apskritimą sudaro 360 laipsniai (šešiskart šešiasdešimt)...“

„Iš paimtų belaisvių Aleksandras sužinojo, kad Darėjas su savo kariuomene yra netoliese... Persai buvo įrengę stovyklą plačioje lygumoje, Gaugameluose. Tai buvo mažas, ramus kaimelis; jo pavadinimas, reiškiantis „kupranugario namas“, kilo iš istorijos apie vieną senovės karalių, kuris kartą pabėgo nuo priešų ant greito kupranugario ir ten pasislėpė. Jis buvo toks dėkingas gyvūnui, kad pastatė jam namus ir įsakė kaimiečiams rūpintis juo visą likusį gyvenimą. Kupranugaris jau seniai buvo nugaišęs, bet lygumų pievos, kuriose jis ganėsi laimingoje senatvėje, vis dar driekėsi mylių mylias tarp kalnų ir Tigro. Priešingai negu prie Iso, Čia Darėjui buvo daug atviros erdvės savo kariuomenei išdėstyti...“

ALEKSANDRAS MAKEDONIETIS - tai istorinis romanas, kuris nukels jus į įžymiojo karvedžio istoriją, jis pabuvojo ten, kur kiti kojos nebuvo įkėlę, jis užkariavo tiek, kiek kiti gali tik pasvajoti. Tikriausiai daugelis esame...

ALEKSANDRAS MAKEDONIETIS - tai istorinis romanas, kuris nukels jus į įžymiojo karvedžio istoriją, jis pabuvojo ten, kur kiti kojos nebuvo įkėlę, jis užkariavo tiek, kiek kiti gali tik pasvajoti. Tikriausiai daugelis esame girdėję apie šią iškilę asmenybę, apie jo pasiektus nuopelnus, užkariavimus. Kelionė po Aleksandro imperiją prasideda!

Nuo pirmųjų knygos puslapių pasakojimas sužavėjo vaizdingumu, istoriniais faktais, įvykių gausa. Tai antroji šio autoriaus, Philipo Freemano, knyga, kurią perskaičiau. Tiek "Julijus Cezaris" tiek "Aleksandras Makedonietis" man paliko didžiulį įspūdį. Tai pasakojimas tiems, kurie apie didįjį karvedį nori sužinoti viską nuo pradžių iki galo - nuo paties gimimo iki paskutinio atodūsio. Garsusis Makedonijos valdovas - viena žymiausių ir reikšmingiausių pasaulio istorijos figūrų. Genialius jo karybos metodus studijavo ir iš jų mokėsi ir Hanibalas, ir Napoleonas, jie aktualūs ir dabar, praėjus dviem tūkstantmečiams. Aleksandras mirė sulaukęs vos trisdešimt trejų metų, tačiau jis spėjo perskrosti senovės istorijos dangų kaip kometa, sukurti imperiją, kurios teritorija plytėjo nuo Jonijos jūros iki Himalajų kalnų, užkariauti didžiules valstybes ir pats tapti legenda.

Philipas Freemanas vaizdingai, išsamiai ir įtaigiai aprašo Aleksandrą Makedonietį ir kaip išskirtinę asmenybę, ir kaip genialų karvedį, stipriai paveikusį tolesnę pasaulio istoriją.

Aleksandras Didysis (Makedonietis), garsiausias senojo pasaulio užkariautojas. Aleksandras turbūt dramatiškiausia figūra istorijoje, o jo karjera bei asmenybe buvo žavimasi visais laikais. Jis buvo užsimojęs tapti didžiausiu visų laikų karžygiu, ir, atrodo užsitarnavo šį titulą. Kaip karys, jis buvo talentingas ir drąsus, kaip karo vadas, jis buvo nepralenkiamas - per 11 kariavimo metų nepralaimėjęs nė vieno mūšio. Tuo pačiu jis buvo intelektualas, mokytas Aristotelio ir branginęs Homero poeziją.

Knygoje rasite žemėlapių, kuriuose vaizduojami Makedoniečio istoriniai vingiai užkariaujant kitas tautas; chronologinę lentelę, kurioje pateikiamos svarbiausios įvykių datos, bibliografiją, kurioje pateikiami senovinei šaltiniai, svarbių terminų žodyną, kurioje paaiškinamos sąvokos, apibūdinamos asmenybės, miestai it kt. Perskaičius knygą galiu teigti, kad rašytojas įdėjo daugybę pastangų ir laiko šiai knygai išleisti. Istorinių romanų mėgėjams ši knyga prikaustys prie įvykių gausos, patirtų nuotykių ir išgyvenimų. Karo žygiai, mūšiai, intrigos, asmeninės peripetijos, kelionės per pasaulį. Visą tai rasite šioje knygoje.