Skaitant trilogijas galimi įvairūs scenarijai. Gali kiekviena knyga būti geresnė už prieš tai buvusią. Arba atvirkščiai – blogesnė. Gali antroji knyga būti geresnė (ar atvirkščiai – blogesnė) už kitas dvi. Mano...

Skaitant trilogijas galimi įvairūs scenarijai. Gali kiekviena knyga būti geresnė už prieš tai buvusią. Arba atvirkščiai – blogesnė. Gali antroji knyga būti geresnė (ar atvirkščiai – blogesnė) už kitas dvi. Mano atveju, pirmoji knyga buvo vidutinė, antroji už ją blogesnė, bet trečioji viską atpirko ir tapo geriausia trilogijos knyga. Tačiau vis tiek nesuprantu, kaip pagal ją pastatys du filmus, jei ten nėra jokio veiksmo.
Na gerai, negalima sakyti, kad ten visiškai nėra jokio veiksmo. Maždaug knygos viduryje jau kyla šiokios tokios riaušės. Bet jos labai greitai pasibaigia. Vėliau dar šiek tiek pabandoma kovoti, bet irgi viskas arba greitai numalšinama, arba pavyksta puikiai, be jokio vargo. Daugiausiai įdomumo turbūt čia ras paaugliškos romantikos mėgėjai. Gal kas nors pasvajos, kad ir jiems taip nutiktų, o kai kas prisimins savo jaunystę.
Labai norėčiau pagirti autorę už knygos pabaigą. Gal ne pačią pačią pabaigą, o labiau kulminaciją. Tikiu, kad jai buvo labai sunku padaryti tokį sprendimą. Tačiau nepopuliarus, gerbėjų smerkiamas sprendimas iš tikrųjų gali būti pats geriausias. Nenoriu daug apie tai išsiplėsti, kad tik neišduočiau, kas gi ten įvyksta. Manau, jei kada nors rašyčiau knygą, pasielgčiau taip pat. Be to, tokia pabaiga turi didesnį emocinį poveikį. Nedaug trūko, kad man ašara skruostu nuriedėtų važiuojant Varšuvoje autobusu ir skaitant visos trilogijos atomazgą.