Ilgai degiau noru perskaityti šią nuostabią knygą ir pagaliau, su vaikais, priėjome iki jos!

Ši knyga, pagrindinės veikėjos istorija ir charakteriu, smarkiai primena Eleanor H. Porter - Poliana. Tik manau, šią įvertinčiau...

Ilgai degiau noru perskaityti šią nuostabią knygą ir pagaliau, su vaikais, priėjome iki jos!

Ši knyga, pagrindinės veikėjos istorija ir charakteriu, smarkiai primena Eleanor H. Porter - Poliana. Tik manau, šią įvertinčiau šiek tiek aukštesniu balu. Ko gero, čia “kalti” siužeto vingiai.

Matijus ir Merilė - vyresnio amžiaus brolis ir sesuo, visą gyvenimą sunkiai dirbę savo ūkyje. Natūralu, kad gyvenimas skrieja pirmyn atimdamas jaunystės jėgas, tad jiedu nusprendžia globon pasiimti našlaitį berniuką, kuris pagelbėtų ūkio darbuose. O šis jų noras, keistų aplinkybių dėka, apsisuka taip, kad į Žaliastogių sodybą Evonlio miestelyje, atkeliauja vienuolikmetė našlaitė Anė.

Nustebino tai, kad “gavę ne berniuką, o mergaitę”, be jokių didesnių skrupulų, atvirai ir garsiai mąstė galimybes dėl vaiko gražinimo, pakeitimo į kitos lyties atstovą. Ne ne, ne feminizmo uraganai šiuo klausimu mano galvoje siautė, tiesiog buvo sunku skaityti, kad tam tikrais klausimais požiūris į našlaičius buvo kone lygiagretus daiktui. Šis skyrius, kuomet egoistiškai buvo svarstoma “už ir prieš” dėl Anės likimo Žaliastogiuose, sukėlė įtampos kaip reikiant.

Na, o toliau, po didžiojo sprendimo priėmimo, siužetas rutuliojasi kaip galima ir numatyti - Anės adaptacija bei nuotykiai naujuose namuose. Jos tyras, vaikiškas, fantazijos ir romantikos pilnas pasaulėlis. Pozityvo užtaisas, kuris sprogo taip natūraliai, kad nespėjau pastebėti kur buvo viso to pradžia. Ir galiausiai “svetimų” žmonių širdžių, kurie priėmė į savo namus gyventi, užkariavimas...

Vietomis jautėsi, kad knyga rašyta smarkiai seniai. Daugiausia tokių epizodų dvelktelėjo auklėjimo, mokymosi ir kt. smulkiuose niuansuose. Bet principe tai tikrai netrukdė, netgi sakyčiau įnešė savotiško neįprasto žavesio.