Manau, jog niekas tikrai net neabejoja Kent talentu kurti be galo magiškas bei vaizdingas istorijas. Tikrai viena iš tokių knygų man buvo "Paskutinės apeigos". Nors skaityta ši istorija jau gana senai, tačiau tikrai gana dažnai...

Manau, jog niekas tikrai net neabejoja Kent talentu kurti be galo magiškas bei vaizdingas istorijas. Tikrai viena iš tokių knygų man buvo "Paskutinės apeigos". Nors skaityta ši istorija jau gana senai, tačiau tikrai gana dažnai ją prisimenu ir noriai rekomenduoju ir kitiems. Taip ir ši knyga buvo magiška bei kupina mistikos ir parašyta tikrai be galo gražia ir vaizdinga kalba. Neabejoju, jog prie šios knygos gerumo tikrai prisidėjo ir nepriekaištingas Gabrielės Gailiūtės - Bernotienės vertimas. Tačiau šį kartą manęs ši istorija nesujaudino nei nepalietė kaip būčiau tikėjusios iš šios rašytojos. Buvo tikrai gražių, jautrių epizodų, bet visas pasakojimas man pasirodė kiek nuobodus, ypač plaukimas laivu. Manau, jog šią dalį buvo galima parašyti net perpus trumpesnę.
"Atsidavimas" tikrai sužavėjo Tėjos ir Hanos santykiais, tai buvo tarsi odė draugystei. Tačiau nepaisant jos, man likusi knygos dalis pasirodė kiek slegianti ir niūri. Net neabejoju, jog atsiras tų, kuriems ši knyga tikrai labai patiks. Ir tai yra labai puiku!
Tačiau man šį kartą ši istorija pasirodė tokia per viduriuką. Ir toliau lauksiu padirodant šios autorės naujų knygų bei mielai skaitysiu viską, ką ji parašys ❤️📚