Tai nepirma Haruki Murakami knyga, kurią perskaičiau. Žinoma tikėjausi, kad istorija nebus viena iš lengvųjų, tai prireikė laiko įsivažiuoti, bet po to vis įdomiau ir įdomiau ir žinoma nuostabi pabaigam, kurios neįmanoma...

Tai nepirma Haruki Murakami knyga, kurią perskaičiau. Žinoma tikėjausi, kad istorija nebus viena iš lengvųjų, tai prireikė laiko įsivažiuoti, bet po to vis įdomiau ir įdomiau ir žinoma nuostabi pabaigam, kurios neįmanoma nuspėti.

Murakami knygą - Avies medžioklė, pradėjau skaityti pasiųlius draugui. Knygos pradžia, gali pasirodyti nelabai intriguojanti, tačiau paskaičius toliau, knyga tiesiog įtraukia į jos turinį. Pagrindinis veikėjas visoje knygoje...

Murakami knygą - Avies medžioklė, pradėjau skaityti pasiųlius draugui. Knygos pradžia, gali pasirodyti nelabai intriguojanti, tačiau paskaičius toliau, knyga tiesiog įtraukia į jos turinį. Pagrindinis veikėjas visoje knygoje samprotauja apie gyvenima, tarsi norėdamas VISKĄ kas tik įmanoma apibendrinti, nors ir ne į vieną visuma.
Pati ta avies medžioklė nuveda, galima sakyti vos ne į pasaulio kraštą....
Tokio turinio knygą skaičiau pirmą kartą, ir tikrai galiu teigti, kad ši knyga verta dėmesio.

Avies medžioklę radau namų bibliotekoje, todėl ji ir tapo pirmąja Murakami knyga. Ar tai gerai, nežinau, palauksiu, kol perskaitysiu kokią nors kitą.
Tiesą sakant, negaliu teigti, kad visiškai supratau knygą. Taip....

Avies medžioklę radau namų bibliotekoje, todėl ji ir tapo pirmąja Murakami knyga. Ar tai gerai, nežinau, palauksiu, kol perskaitysiu kokią nors kitą.
Tiesą sakant, negaliu teigti, kad visiškai supratau knygą. Taip. Siužetas. Herojai... Tačiau pati knyga. Keista. Tačiau įtraukianti.

"Avino galva kieta lyg iš ketaus, o viduje - tuščia..."

Antroji Haruki Murakami knyga, kurią skaičiau. Ir visiškai nenusivyliau. Siužetas be galo įdomus ir įtraukiantis. Įtraukė jis mane kaip praraja, ir kai susivokiau, kad išsikapanojau iš jos, knygą buvau perskaičius. Net...

Antroji Haruki Murakami knyga, kurią skaičiau. Ir visiškai nenusivyliau. Siužetas be galo įdomus ir įtraukiantis. Įtraukė jis mane kaip praraja, ir kai susivokiau, kad išsikapanojau iš jos, knygą buvau perskaičius. Net nejaučiau kaip eina valandos. Vien perskaičius šios knygos aprašymą norėjosi ją imt ir iškart perskaityt.

Veiksmas sukasi aplink avį. Ypatingą. Su dėme ant nugaros, nepaprastu snukiu ir galimybe apsigyventi žmoguje. Sakytum, tipinė fantastinė knyga. Bet joje yra kažkas daugiau. Perskaičius ir supratus knygą net nepasakytum, kad ji buvo fantastinė.

Pagrindinis veikėjas yra 30-metis vyras. Dirbantis visiškai paprastą darbą, išsiskyręs, ypatingų draugų neturintis, gyvenantis paprastą darbą. Ir atsiranda avis. Atsiranda jo gyvenime tam, kad pakeistų jį, kad suteiktų prasmės. Ir jis leidžiasi į tos avies kelionę.

Kaip ir sakiau, knyga be galo patiko ir sužavėjo, o laikas, skirtas šios knygos skaitymui nepraėjo veltui.

"Avies medžioklė" - pirmoji Haruki Murakami knyga, kurią skaičiau, ir dabar rimtai svarstau imtis "Dansu dansu dansu" - "Avies medžioklės" tęsinio. Perskaičius šią knygą apskritai apėmė noras plačiau susipažinti su šio...

"Avies medžioklė" - pirmoji Haruki Murakami knyga, kurią skaičiau, ir dabar rimtai svarstau imtis "Dansu dansu dansu" - "Avies medžioklės" tęsinio. Perskaičius šią knygą apskritai apėmė noras plačiau susipažinti su šio autoriaus kūryba, o tai turbūt geras ženklas kalbant apie knygą. Skaityti malonu, tekstas nėra apsunkintas, greičiau priešingai - man pasirodė ganėtinai lakoniškas, taigi skaitosi greitai ir lengvai.

Istorija, pasakojama knygoje, dvelkia siurrealizmu, turi kažkokį dvilypumą - lyg ir realu, lyg ir ne visai. Buities aprašymai, pagrindinio veikėjo portretas, kasdienės situacijos - visa tai ganėtinai realu ir nekelia didelės nuostabos, atrodo tarsi galėtum tai paliesti ranka. Tačiau kai kurie nutikimai, veikėjai, detalės - visiškas siurrealizmas, lyg ir turi realią formą, iš pirmo žvilgsnio atrodo visai tikėtina, tačiau pakapsčius giliau peršasi mintis: "c'mon! Juk taip nebūna, tai nerealu! Tam trūksta logikos ir racionalumo, kad būtų realybė!" Jau vien ko vertos paslaptingosios AVIES paieškos (ar įsivaizduojate save beieškantį avies? Taip, taip, kanopinio gyvūno! Na bet ne bet kokios, o kažinkokios tai paslaptingos, stebuklingos avies...), tarsi iš niekur atsiradę Žiurkės laiškai (Žiurkė? Ta prasme, su uodega ar kaip čia? - tokia pirma mintis kilo skaitant skyriaus pavadinimą, juk jeigu medžiojam avį, tai turbūt ir graužikai gali rašyti laiškus), profesorius Avis, Žmogus Avis (šitas tai iš viso paslaptingiausias visos knygos personažas! Nors, reikia pripažinti, jo pasirodymų labai laukdavau), ką jau ten bekalbėti apie pagrindinio veikėjo draugę nuostabiomis... ausimis! Taip, taip, antgamtiškomis ausimis, ne kojomis, klubais ar plaukais, o ausimis! Tačiau visą šitą "šizą" skaitai ir tuo tiki! Atrodo matai prieš tave ir tas magiškas ausis ir Žmogų Avį, ir negana to su nekantrumu verti kitą puslapį, nes labai smalsu, kur gi čia šuo pakastas visoje šitoje istorijoje, vis norisi surasti atsakymą kas gi čia iš tiesų vyksta ir kodėl. Mane sukrėtė knygos pabaiga, na gal ne visai paskutiniai puslapiai, bet istorijos kulminacija (40-30 paskutiniųjų puslapių), skaičiusieji manau supras apie ką aš, o neskaičiusieji gali būti tikri, kad knygoje bus momentas, priverčiantis skaitytojo širdį plakti greičiau. Kulminacija, kurios gal ir buvo galima tikėtis, tačiau kol su ja nesusiduri akis į akį, visgi apie ją sunku pagalvoti.

Ši knyga - mano pirmoji pažintis su Murakamiu. Galiu pripažinti, itin sėkminga pažintis.

Anksčiau ne itin domėjausi šiuo autoriumi, tad nustebau, jog knyga manęs nenukėlė į tolimuosius rytus. Nors veiksmas ir vyksta...

Ši knyga - mano pirmoji pažintis su Murakamiu. Galiu pripažinti, itin sėkminga pažintis.

Anksčiau ne itin domėjausi šiuo autoriumi, tad nustebau, jog knyga manęs nenukėlė į tolimuosius rytus. Nors veiksmas ir vyksta Japonijoje, tačiau viskas knygoje taip vakarietiška ir tuo pačiu sava, tad į knygos siužetą įsitraukti dar lengviau.

Prisipažinsiu, paėmus knygą ir perskaičius keletą puslapių atrodė, kad tai knyga ne man, būtent tokia, kokių nemėgstu, tačiau paaiškėjo, kad klydau. Smarkiai. "Avies medžioklė" įtraukia savo paslaptingumu, keistu ir netikėtu siužetu, mintimis. Tai - nepaprastai keista knyga. Knyga apie ... avies medžioklę. Kitaip trumpai nepasakysi. Visgi, po visa šia keista, paslaptinga ir kartkartėmis labai nesuprantamai suregzta istorija, slypi užslėptos mintys, kurios priverčia gerokai susimąstyti ir pasukti galvą.

Pasirinkimas skaityti Haruki Murakami "Avies medžioklę" lapkričio mėnesį pasirodo buvo geras pasirinkimas. Šio paties mėnesio žurnale "Aš ir psichologija" paskelbtas ir interviu su šiuo japonų rašytoju. Atsitiktinumas,...

Pasirinkimas skaityti Haruki Murakami "Avies medžioklę" lapkričio mėnesį pasirodo buvo geras pasirinkimas. Šio paties mėnesio žurnale "Aš ir psichologija" paskelbtas ir interviu su šiuo japonų rašytoju. Atsitiktinumas, tačiau pakankamai malonus.

Nors kurį laiką priešinausi imti į rankas knygynus užplūdusias knygas su keistais juodo debesies formos šešėliais ant viršelių, galiausiai nusipirkau "Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės" susiviliojęs nuolaida. Nustebino, jog nieko siurrealistiško ilgą laiką neradau, tačiau istorija traukė skaityti toliau. Po to sekė mažiau žinomas kūrinys "Pernakt". Supratau, jog rašytojas "kažką turi". Tad skatinamas klausimo "ką jis turi?" nusprendžiau, kad verta susipažinti su vienu pirmųjų jo romanų "Avies medžioklė".

Štai iš pasipylė - Žiurkė, Avis ir karvės, ieškančios plokščiareplių. O kur katės, juk pats Murakamis prisipažino jas labai mylintis?.. Taip, pagrindinis herojus augina ir katę! Kaip rašoma wikipedijoje, tai atspindi japoniškąjį animizmą - trumpai, tai pasaulėžiūra, jog gyvūnai taip pat turi sielą.

Ar šis kūrinys apie tapatybės paieškas? Ar jis padės atsakyti į klausimą "Kas aš esu?" Juk baigiantis romanui, tarsi įžanga į jo kulminacija, skamba žodžiai: "Grįžau į svetainę, atsisėdau ant sofos ir pamėginau kaip nors sudėlioti į visumą pasklidus savo gyvenimo gabalus. Gautas rezultatas anaiptol nebuvo prasmingas, tačiau pajutau nors tiek, kad tai - mano gyvenimas. Mano, o ne kažkieno kito" (363 p.). Taigi pagrindinis herojus taip ir neįgauna vardo, tačiau netekęs beveik visko, kas jam buvo brangu, jis tarsi gimsta iš naujo ir tokiu būdu lieka gyvas. Galime numanyti, grįžta pas savo katę, kuri, pasak vairuotojo taip pat pasikeitė - "sustorėjo kaip sviedinukas!.."

Taigi knyga-mįslė laukia jūsų. Nepabijokite ir perskaitykitę ją!

Greičiausiai tobulai pasirinkau knygą pažinčiai su Murakamiu. Perskaičiau daug apžvalgų, daug rekomendacijų ir tiesą sakant mano pasirinkimą nulėmė tiesiog kitoks nei visi knygos viršelis. Turiu daugumą Murakamio knygų,...

Greičiausiai tobulai pasirinkau knygą pažinčiai su Murakamiu. Perskaičiau daug apžvalgų, daug rekomendacijų ir tiesą sakant mano pasirinkimą nulėmė tiesiog kitoks nei visi knygos viršelis. Turiu daugumą Murakamio knygų, kurios vis dar laukia savo eilės. O "Avies medžioklės" viršelis išsiskiria, nes yra senesnis leidimas. Nors sugebėjau rast smulkių, žioplų klaidelių, knygą sudorojau labai lengvai. Niekad nemaniau, kad rasiu vėl gerą fantastinės realybės rašytoją, kuris savo rašymo stiliumi taip mane įtrauktų ir nepaleistų iki paskutinio knygos puslapio. O užvertus pastarąjį, norisi tiesiog gulėti ir galvoji; ar tai gali būti realu?

Supratau, kad kuomet manęs paklausia apie ką ta knyga, man belieka atsakyti "apie avis" arba "apie avies medžioklę", nes jei reiktų pradėti aiškinti visą siužetą, greičiausiai užtrukčiau daug laiko ir vis tiek pašnekovas nieko nesuprastų.

Manau tai viena iš šauniausių mano skaitytų knygų per 2013 metus ir tikiuos, kad pabaigus šį knygų iššūkį galėsiu dar ne kartą ištart, kad suradau knygų, kurias galėčiau skaityti dar ir dar kartą.

Tokia ir yra "Avies medžioklė"

O pabaigai viena taikliausių iki šiol rastų citatų iš šios knygos (rašau orginalo kalba, nes man taip gražiau skamba):

I think I just don't like names. Basically, I can't see what's wrong with calling me 'me' or you 'you' or us 'us' or them 'them.

Pirmoji Haruki Murakami mano perskaityta knyga įkvėpusi šio fantastiškai nesuprantamo autoriaus kūrybos skaitymams ir apmąstymams.

Knyga apie avies medžioklę. Apie visiškai eilinio trisdešimtmečio netikėtai atsiradusį...

Pirmoji Haruki Murakami mano perskaityta knyga įkvėpusi šio fantastiškai nesuprantamo autoriaus kūrybos skaitymams ir apmąstymams.

Knyga apie avies medžioklę. Apie visiškai eilinio trisdešimtmečio netikėtai atsiradusį naują gyvenimo tikslą - ypatingos avies paieškas. Visa tai paskandinta mistikoje, sapnuose, sąsajose, savęs paieškose, o paskandinta tik gerąja prasme.

Kokybiška knyga, verta Tavo laiko. Palieka norą paskęsti josios apmąstymuose.

Supratau, jog sunkiausia knygų iššūkio dalis - parašyti atsiliepimą. Šią Harukio Murakamio knygą suskaičiau jau prieš geras geras, pilnas, rimtas tris savaites. Tačiau komentaro rašymą vis nukeldavau ir nukeldavau......

Supratau, jog sunkiausia knygų iššūkio dalis - parašyti atsiliepimą. Šią Harukio Murakamio knygą suskaičiau jau prieš geras geras, pilnas, rimtas tris savaites. Tačiau komentaro rašymą vis nukeldavau ir nukeldavau... Pasivadovavau ta paprasta lietuvių liaudies patarle - ką gali daryti tuoj, niekad nepalik rytoj. Tiesa, pritaikiau ją sau - ką gali daryt rytoj... tai ir daryk rytoj.

Na, o dabar apie knygą. Džiaugiuosi, kad dulkėjusi lentynoje, ji pagaliau atsirado ir mano rankose. Tikrai maniau, jog "Avies medžioklė" ne man. Juk man tik (ar net?) 17 metų. Ką toks berniokas supras japonų korifėjaus romane? Pasirodo, suprasti galima. Ir visai neblogai.

Knyga patiko ir tuo, jog joje nėra vardų. Kiekvienas veikėjas sukurtas itin ryškiai, tad jiems tų vardų net ir nebereikia.

Užvertęs knygą pamąsčiau ką gi ji man primena. Pirma šovusi į mano vidutinio svorio galvą mintis buvo netikėta - buferinį tirpalą. Nežinantiems, galiu pašnibždėti, jog tai tokie cheminiai junginiai, galintys veikti ir kaip bazės ir kaip rūgštys. Žodžiu, labai įvairiapusiški. Būtent tokia pasirodė "Avies medžioklė". Joje radau ir galybę žodžių, prasidedančių f raide: nuo fantastikos iki filosofijos...