Baltoji gvardija nebuvo tas kūrinys kuriuo susižavėčiau, tačiau pernelyg ir nenusivyliau. Staigus, daug veiksmo ir...įdomus. Puikus vertimas ir knygos leidimas. Daug labiau patiko Šuns širdis.
"Gal eiti užėsti. Mat juos...

Baltoji gvardija nebuvo tas kūrinys kuriuo susižavėčiau, tačiau pernelyg ir nenusivyliau. Staigus, daug veiksmo ir...įdomus. Puikus vertimas ir knygos leidimas. Daug labiau patiko Šuns širdis.
"Gal eiti užėsti. Mat juos pekla", - nutarė šuo, bet jo laukė staigmena.
- Šarikui nieko neduokit! - pasigirdo komanda iš apžiūros kambario.
- Sužiūrėsi čia jį, kaip gi!
- Uždaryt!
Ir Šariką įviliojo į vonią ir užrakino.
"Chamiškumas ir tiek, - tupėdamas vonios prietemoje galvojo Šarikas, - tiesiog kvaila..."

Pirma mintis, perskaičius šį kūrinį: po velnių, kiek ta komunizmo-leninizmo-socializmo epocha sunaikino žmonių gyvenimų ir sielų, talentingų, inteligentiškų ir ištikimų.

Patarimas/ įspėjimas: nepatariu imti skaityti...

Pirma mintis, perskaičius šį kūrinį: po velnių, kiek ta komunizmo-leninizmo-socializmo epocha sunaikino žmonių gyvenimų ir sielų, talentingų, inteligentiškų ir ištikimų.

Patarimas/ įspėjimas: nepatariu imti skaityti šio romano, neturint bent menkiausių žinių apie Spalio Rusijos revoliuciją/ bent trumpai nesusipažinus su M. Bulgakovo biografija ir šio romano ištakomis, nes visų pirma, tai yra biografinis kūrinys, paremtas asmeniniais autoriaus išgyvenimais ir prisiminimais apie 1918-1919m. žiemos įvykius Kijeve.

Turbinų pavardė (Турбины) - tai mergautinė Bulgakovo močiutės iš mamos pusės pavardė. Kituose aprašomuose Turbinų šeimos nariuose nesunkiai galima atpažinti Bulgakovo giminaičius, jo draugus, pažįstamus bei patį autorių. Romano veiksmas vyksta name, kuriame Bulgakovų šeima gyveno Kijeve.

Mano nuomone, paskaičius tos pačios wikipedia straipsnį apie šį romaną, jį galima būtų lengviau suprasti ir labiau įsigilinti į tuometinius pagrindinių herojų išgyvenimus.

Trumpai apie ką: Romano veiksmas vyksta 1918m., kai iš Kijevo traukiasi Ukrainą okupavę vokiečiai, ir miestą užgrobia Petliūros kariuomenė. Tuometinis Kijevas, nepasiduodantis bolševikų spaudimui, daugeliui rusų inteligentų bei karininkų, bėgančių ir bandančių pasislėpti nuo bolševikiškos Rusijos, tapo savotiška užuovėja. Mieste jaučiasi įtampa: vokiečiai traukiasi, o miestą nuo Petliūros kariuomenės gelbsti beveik beginkliai savanoriai ir ką tik mokslus baigę jaunučiai kariūnai. Pagrindiniai herojai Aleksejus ir Nikolka Turbinai (Алексей и Николка Турбины), kaip ir kiti miesto gyventojai savanoriais užsirašo į gynėjų būrius, o jų sesuo Jelena saugo namus, kurie tampa prieglobsčiu buvusiems rusų armijos karininkams. Etmono administracija, supratusi, kad savanorių pajėgos neapgins miesto, iš jo pasitraukia kartu su vokiečiais. Savanoriai - rusų karininkai nesėkmingai gina miestą (pažymėtina, kad autorius sukūrė nuostabų personažą - pulkininko Naj_Turso (Най-Турс) vaidmeny, kuris gelbėdamas jaunųjų kariūnų gyvybes, paaukojo savąją). Kai kurie, suvokę visos situacijos ir gynybos beprasmybę, paleidžia savo karius namo, kiti organizuoja pasipriešinimą ir miršta. Galiausiai Petliūra užima miestą, tačiau už poros mėnesių mūšiuose pralaimi ir "atiduoda" Kijevą bolševikams.

Ir visų šių įvykių sūkuryje atsiduria miela, tyli ir inteligentiška Turbinų šeima. Autorius aprašo sunkų ir beribį inteligentiškos rusų šeimos bei jų draugų pasaulį, kurie ne savo valia yra įpainioti į šiuos karinius ir politinius įvykius.

Nuo savęs: nepaisant žinomo ir daugumos šlovinamo M. Bulgakovo romano "Meistras ir Margarita", būtent "Baltoji gvardija" buvo pats mėgstamiausias ir labiausiai puoselėjamas kūrinys.

"Didingi ir siaubingi buvo 1918 Kristaus metai, antrieji nuo revoliucijos pradžios. Vasarą buvo jis pilnas saulės, o žiemą - sniego, ir ypač aukštai danguje švietė dvi žvaigždės: piemens žvaigždė - Venera ir raudonas drebantis Marsas".

Nerandu žodžių aprašyti visos Turbinų šeimos ir kitų žmonių likimų tragedijos, nes to neįmanoma aprėpti ir iki galo suprasti. Visas tas chaosas, baimė, kraujas, išdavystės ir mirtys suponuoja baisius vaizdus, dar kartą patvirtinančius, kad tais laikais visi buvo pamesti ir visi buvo priešai ir išdavikai. Viso to socialinio kataklizmo pradžia, aprašyta romane, apnuogina žmonių sielas ir charakterius: vieni sprunka, kaip Jelenos Turbinos vyras/ kiti paaukoja savo gyvybę vardan kitų kvėpavimo, kaip pulkininkas Naj-Tursas/ treti nugali baimę ir išgelbsti sužeistą karininką, kaip Anna/ ketvirti iš pagarbos žmogui pasirūpina, kad šeima galėtų mirusįjį palaidoti, kaip Nikolka ir t.t. Atėjusi su trenksmu era, kai tėvas žudė sūnų, o brolis žudė brolį vien dėl kvailų politinių įsitikimų, pasauliui pridarė didesnės žalos, nei atnešė naudos.

Turbinų šeimos išgyvenimuose atsispindi kiekvienos tų laikų šeimos tragedija.

"Viskas praeis. Kančios, išgyvenimai, kraujas, badas ir maras. Kardas dings, o žvaigždės liks, kai mūsų reikalų ir kūnų šešėlių nebeliks žemėje. Nėra nei vieno žmogaus, kuris šito nežinotų. Tai kodėl gi mes nenorime nukreipti savo žvilgsnio į juos? Kodėl?