Įdomi knyga, paliečianti rimtus, kartais kritikuotinus visuomenės reiškinius, įvykius savaip - satyrine kalba. Greit skaityti neinasi, nes norisi suvokti tuos paslėptus niuansus, tuos šešėlius, kurie slepiasi už rašytojo...

Įdomi knyga, paliečianti rimtus, kartais kritikuotinus visuomenės reiškinius, įvykius savaip - satyrine kalba. Greit skaityti neinasi, nes norisi suvokti tuos paslėptus niuansus, tuos šešėlius, kurie slepiasi už rašytojo žodžių. Man atrodo, kad teks skaityti dar kartą, vėliau, nes ne viską suvokiau :)

Kurto Vonneguto romanas, parašytas su fantastikos elementais. Tokia jo forma leidžia tiksliau, atviriau kalbėti autoriui rūpimomis temomis.

Romane pasakojama istorija, kaip niekam nežinomas rašytojas, Kilgoras Trautas,...

Kurto Vonneguto romanas, parašytas su fantastikos elementais. Tokia jo forma leidžia tiksliau, atviriau kalbėti autoriui rūpimomis temomis.

Romane pasakojama istorija, kaip niekam nežinomas rašytojas, Kilgoras Trautas, netikėtai pakviečiamas į Menų festivalį Midlendo miestelyje. Čia jis susiduria su skaitytoju, besikraustančiu iš proto vietiniu turtuoliu Dveinu Huberiu, kuris , perskaitęs Trauto romaną , priima jį, kaip tikrovę ir sužaloja keletą artimiausių jam žmonių ir patį rašytoją, pasipainiojusį netoliese. O Trauto romano esminė idėja , kurią įsiteigė Dveinas , yra ta, kad visi Žemės gyventojai, išskyrus Huberį, yra robotai. Dveinas vienintelis gali planuoti, galvoti, jausti skausmą. Jis vienintelis turįs laisvą valią. Trautas, rašydamas romaną, visai neturėjo omeny Dveino, jie net nebuvo pažįstami. Knyga buvo skirta bet kam. Dveinui romano idėja užnuodijo protą ir, žalodamas žmones, jis buvo įsitikinęs, kad jie bejausmiai robotai.

K. Vonnegutas, aprašydamas Trauto kelionę į festivalį ir minėto Dveino gyvenimą, atskleidžia išvirkščiąją Amerikos pusę : techninė pažanga naudojama karinės pramonės kūrimui. Gamybos procesai alina planetą,

jos gamtą, o gaminamas visoks šlamštas. Neprotingas elgesys su gamtos ištekliais ( pvz. anglimi ) nepataisomai suniokoja kraštovaizdį.

Pasitelkdamas satyrą, groteską, absurdą, autorius kritikuoja Amerikos visuomenės piktžaizdes - rasizmą, vartotojiškumą, vulgarumą. Ypatingai neigiamai rašytojas atsiliepia apie karą, jo kurstymą. Štai kaip jis apibūdina karo mokyklą : " ...tai įstaiga, kur mokoma žudyti...,sporto, pederastijos ir fašizmo."

Roboto įvaizdis romane irgi, manau, neatsitiktinis. Rašytojas ragina mus mąstyti, nesurobotėti, kritiškai vertinti valdžios sprendimus, nepasiduoti stereotipams.