Kazio Sajos romane paaugliams "Čia kažkas yra" pasakojama paprasta istorija - trylikametis Bartas atsibunda ligoninės palatoje, kurioje pilna įvairiausių dūzgiančių ir pypsinčių aparatų. Prireikia šiek tiek laiko, kol...

Kazio Sajos romane paaugliams "Čia kažkas yra" pasakojama paprasta istorija - trylikametis Bartas atsibunda ligoninės palatoje, kurioje pilna įvairiausių dūzgiančių ir pypsinčių aparatų. Prireikia šiek tiek laiko, kol vaikinukas prisimena įvykusios nelaimės aplinkybes - jis su mama Migle Valiulyte ir patėviu Tadu Bernaponiu važiuoja į prokuratūrą ir patenka į avariją, kurios pasekmės itin skaudžios - žūva Barto mama ir patėvis, na, o pats Bartas atsiduria ligoninėje. Knygoje visas dėmesys sutelkiamas į suluošintą trylikametį - asketiškoje ligoninės palatoje atskleidžiami jo jausmai, išgyvenimai ir itin didelė vos per trylika metų jaunuolio sukaupta gyvenimiška patirtis, kurią dar labiau išryškina Barto aplinkoje atsidūrę žmonės: palatos kaimynas Lukas, seselė Vaiva, patėvio darbdavys Pranas Šerepka ir jo dukra Rusnė, tyrėjas Arūnas Puskelnis, Vaiko teisių apsaugos tarnybos inspektorė Ugnė Vištautaitė, aferistas Petras Liurba ir kiti. Nelaimingas ir bejėgis Bartas, gulėdamas ligoninėje, prisimena savo vaikystę, nuolat besibarančius mamą su patėviu ir tą garbanotą vyriškį Liubartą - tikrąjį savo tėvą, kurį trokšta surasti. Bartui prieš akis iškyla vaizdas, kai jį aplankęs tikrasis tėvas padovanoja triušiuką, kurį berniukas pavadina Aukseliu. Skaitant knygą labiausiai į akis krinta besąlygiška Barto meilė žuvusiai mamai ir, neaišku kur esančiam, tikrajam tėčiui. Vis dėlto tuos gražius prisiminimus nustelbia gyvenimo realybė - suluošintas Bartas tampa gudrių suaugusiųjų auka - patėvio darbdavys Pranas Šerepka nori įsivaikinti našlaičiu likusį Bartą, nes jį domina be priežiūros likusi Barto tėvų sodyba prie ežero, na, o telefonų knygoje atrastas tikėtinas tėvas ir ligoninėje Bartą aplankęs Liubartas, pasirodo, yra tiesiog aferistas Petras Liurba, kuriam rūpi tik pinigai. Slogias trylikamečio nuotaikas prasklaido palatos draugas Lukas, su kuriuo net ir gulint ligos patale galima patirti smagių nuotykių bei Prano Šerepkos duktė Rusnė, įžiebianti Bartui pirmosios meilės liepsną. Pačiame įvykių sūkuryje netikėtai pasirodo tikrasis Barto tėvas - kunigas Liubartas Valius, kuris vaikinuką išsiveža į savo organizuojamą vasaros berniukų stovyklą. Berniukams laukymėje baksnojant pagaliukais ir ieškant vandens, jį pavyksta surasti tik likimo nuskriaustam Bartui, kuris ir vėl netikėtai sugrįžta į vaikystės prisiminimus, kai lyjant šiltam vasaros lietui Liubartas Bartui padovanojo triušiuką.

Šią likimo nuskriausto paauglio Barto istoriją galima perskaityti vienu prisėdimu - nuosekliai dėliojami įvykiai, paprasta kalba, kartais komiškos, o kartais itin širdį paliečiančios situacijos ir kasdieniški veikėjų charakteriai suteikia skaitytojui pojūtį, kad knygos negalima padėti - ją reikia perskaityti nedarant jokių pertraukų. Ypač sužavi Barto charakteris - iš pradžių uždarokas, jautrus ir vienišas vaikinas pasirodo besantis labai stiprus žmogus, sugebantis nenuleisti rankų ir siekti užsibrėžtų tikslų, kad ir kokie gyvenimo vėjai jį blaškytų. Nors knyga yra skirta paaugliams, rekomenduočiau ją perskaityti ir suaugusiems, nes trylikametis Bartas knygoje net ir tylėdamas pasako tiek daug dalykų, apie kuriuos dažnai nė nesusimąstome.