Cirko direktoriaus dukters siužetas – vienas didelis skaitymo malonumas. Pyragaitis, kuriuo su nieko nesidalintum, nes tik tu žinai, jog jo viduje slepiasi įdaras, apie kurį niekas nežino, – tokia yra ši knyga. Ji pasižymi...

Cirko direktoriaus dukters siužetas – vienas didelis skaitymo malonumas. Pyragaitis, kuriuo su nieko nesidalintum, nes tik tu žinai, jog jo viduje slepiasi įdaras, apie kurį niekas nežino, – tokia yra ši knyga. Ji pasižymi tuo, kuo turėtų pasižymėti puikus XXI a. post-modernus romanas: retroperspektyva, savirefleksija, kriminalinė istorija, filosofija, psichologizmai, – visa susiduria viename talentingai parašytame kūrinyje, kurį nenuobodu skaityti, o baigus mielai gali pasakyti: „Taip, skaityčiau (žaisčiau) dar kartą“.
Daugiau apie knygą: http://soberruby.blogspot.lt/2015/01/jostein-gaarder-cirko-direktoriaus-dukte.html

Pagaliau! Pirmas Josteino Gaarderio romanas, kurį įmanoma skaityti, - "Cirko direktoriaus duktė". Iki šiol su J. Gaarderiu mano santykiai klostėsi nepalankiai: šis rašytojas man per sunkus, per filosofiškas, per daug nuobodus ir...

Pagaliau! Pirmas Josteino Gaarderio romanas, kurį įmanoma skaityti, - "Cirko direktoriaus duktė". Iki šiol su J. Gaarderiu mano santykiai klostėsi nepalankiai: šis rašytojas man per sunkus, per filosofiškas, per daug nuobodus ir painus. Ir romaną "Cirko direktoriaus duktė" pasiėmiau iš pareigos - kad sumažinčiau neperskaitytų knygų kiekį namuose. Tai, kas turėjo būti "greičiau perskaityti ir atsikratyti" skaitiniu, tapo malonumu.



Čia J. Gaarderis ne toks filosofiškas - arčiau žemės. Tonas ne toks pakylėtas ir ne toks profesoriškai nuobodus. Tiesiog puiki, įdomi, originali istorija. Apie žmogų, kurio galvoje pilna istorijų.

Tau tik pramogų parkas galvoje, pasakė ji, praėjus kelioms dienoms po mano grįžimo. Turbūt dėl to, kad ankstesniame gyvenime buvau didžiulis pramogų parkas, atsakiau. Mama nusijuokė. Nori pasakyti, kad ankstesniame gyvenime dirbai dideliame pramogų parke, pataisė ji. Aš papurčiau galvą ir patikslinau, kad buvau visas pramogų parkas.

Pagrindinis veikėjas neturi ambicijų tapti rašytoju, užtat iš savo talento sukurpia puikų verslo planą - padėti kitiems, esamiems ar būsimiems rašytojams, ištiktiems kūrybinės krizės ar šiaip stokojantiems idėjų.



Štai būtent dėl šios priežasties neišvysite mano knygų - nors gal ir pasižymėčiau nebloga rašymo technika, tačiau mano galvoje - visiška idėjų ir siužetų sausra. Mielai pasinaudočiau tokio "ghost idea tosser'io" paslaugomis.



Pagrindiniam veikėjui ši hipervaizduotė atneša ir pelną, ir pražūtį. J. Gaarderis neįtikėtinai sunarpliojo siužetą - voras pakliūva į savo paties pinkles, pats to net nenutuokdamas. Posakis "Istorija sukasi ratu" čia įgauna naują prasmę.



Rašytojo knygų idėjos visada įdomios (na, kad ir "Sofijos pasaulis"), bet jų pateikimas man keldavo arba nuobodulį, arba painiavą. O šįkart skaičiau, stebėjausi, mėgavausi.



Leidykla: "Alma litera"

Leidimo metai: 2007

Puslapių: 200

Originalo metai: 2001

Originalo pavadinimas: "Sirkusdirektoerens Datter"

Tai knyga, kurios viršelis visur ir visada krisdavo į akis: tiek knygynuose, tiek parduotuvėse, tiek internete, bet visada įsigydavau vis kitą knygą, kol vieną dieną nusprendžiau, kad gana išsisukinėti ir galiausiai...

Tai knyga, kurios viršelis visur ir visada krisdavo į akis: tiek knygynuose, tiek parduotuvėse, tiek internete, bet visada įsigydavau vis kitą knygą, kol vieną dieną nusprendžiau, kad gana išsisukinėti ir galiausiai nusipirkau ir šią knygą. Jūs net neįsivaizduojate kokia aš dabar laiminga, kad taip padariau. Knygą perskaičiau per pora prisėdimų ir ji buvo tiesiog puiki.

Pagrindinis knygos herojus - Peteris.Fantazijos meistras, kurio galvoje gimsta nuostabiausi siužetai, istorijos istorijose. Įdomu tai, kad turėdamas tokią fantaziją ir galėdamas būti populiariausias rašytojas, jis pasirenka kitą kelią ir pardavineja romanų fabulas kitiems rašytojams ar tiems, kas labai nori jais tapti, taip sukurdamas įspūdingą slaptą verslą.

Tai 197 puslapiai neįprastos istorijos.

"Vienas malonumas įtaisyti moteriai vaiką, kuris nebus mano. Man visada patiko save skleisti, man patiko tuštintis ir niekada nerūpėjo vadinamosios autorinės teisės. Aš nejaučiau poreikio gauti aplodismentų už tai, kam duodu pradžią ar ką palieku po savęs, taip buvo nuo mažų dienų."