Lindos Olsson sukurtam tekstui netrūksta, kaip rašoma knygos nugarėlėje, santūrumo, o žodžiams – poetikos. Įdomu, jog kiekvieną knygos skyrių atidaro eilėraščio citata, kurioje fiksuojama pagrindinė skyriaus mintis,...

Lindos Olsson sukurtam tekstui netrūksta, kaip rašoma knygos nugarėlėje, santūrumo, o žodžiams – poetikos. Įdomu, jog kiekvieną knygos skyrių atidaro eilėraščio citata, kurioje fiksuojama pagrindinė skyriaus mintis, taip suartinant būties poetiką ir kasdienybės prozą.
Kaži kiek tekste gyva ir senoji literatūrinė maniera, vaizduoti įvykius tik šventinėmis dienomis (Valpurgijos diena, vidurvasario šventė, gimtadienis, vestuvės, Kalėdos, laidotuvės, išlydėtuvės ir sutiktuvės), arba nepraleidžiant jų paminėti, kaip kelrodžių žmogaus būtyje ir kasdienybės tėkmėje; net tie patys vakarienės ritualai, turėtų daug kalbėti. Galbūt apie moters ir gamtos ryšį, o gal tai vienas ir tas pats, įprasminti ir kenčiantys visuomenės sukurtoje kultūroje? Gal.
Dainuosiu tau švelnias dainas – rudens knyga, atmintyje įsirėžusi kartu su pirmosiomis balomis, kurios jau nebeišdžius iki pat pavasario. Tai tylus ir kontempliatyvus kūrinys; paprastas, tačiau ne prastas skaitinys, kuriame panorėję galime rasti daugiau, nei kartais tikimės.
Daugiau apie knygą: http://soberruby.blogspot.lt/2014/11/linda-olsson-dainuosiu-tau-svelnias.html