Tiek daug buvau girdėjusi apie šią knygą, bet vis atidėliojau jos skaitymą. Ir kitos autoriaus knygos nebuvo vau. Bet šita - ypatinga ir išskirtinė. Tokia jautri tema pateikta ne tik graudžiai, bet ir tikroviškai bei...

Tiek daug buvau girdėjusi apie šią knygą, bet vis atidėliojau jos skaitymą. Ir kitos autoriaus knygos nebuvo vau. Bet šita - ypatinga ir išskirtinė. Tokia jautri tema pateikta ne tik graudžiai, bet ir tikroviškai bei įdomiai. Skaitai, supranti, kad vilties gerai pabaigai nėra, kad bus skaudu, kad verksi... bet šypsotis norisi, nes tarsi ir supranti gyvenimo vertę...

Labai jautri tema - vėžys. Nesvarbu koks tavo amžius, tai visada liūdina. O dar liūdniau,kai tai kankina jaunus žmonės, kurie dar nepažino gyvenimo, tiek neišmėgino. Emocionali ir iškalbinga istorija jaunuolių, Heizelės ir...

Labai jautri tema - vėžys. Nesvarbu koks tavo amžius, tai visada liūdina. O dar liūdniau,kai tai kankina jaunus žmonės, kurie dar nepažino gyvenimo, tiek neišmėgino. Emocionali ir iškalbinga istorija jaunuolių, Heizelės ir Gaso, lūpomis

Labai šilta ir jautri istorija. Verčia susimąstyti, išnaudoti turimą laiką produktyviai, nes niekada nežinai, kaip po akimirkos pasisuks tavo likimas. Pasakojimas apie žmones, kurie, atrodytų, nebeturi laiko ir galimybių...

Labai šilta ir jautri istorija. Verčia susimąstyti, išnaudoti turimą laiką produktyviai, nes niekada nežinai, kaip po akimirkos pasisuks tavo likimas. Pasakojimas apie žmones, kurie, atrodytų, nebeturi laiko ir galimybių mylėti, bet ,kaip sakoma, meilei neįsakysi, o paskutinėmis gyvenimo dienomis artumas reikalingas kaip oras.

Knyga tikrai neprasta. Savo populiarumu įrodo, kad mums - jaunimui patinka skaityti ne tik rausvas, pasakiškos meilės istorijas.
Patiko rašymo stilius ir pati idėja, kad vis dėl to pasaulyje yra ir skausmo. Abu pagrindiniai...

Knyga tikrai neprasta. Savo populiarumu įrodo, kad mums - jaunimui patinka skaityti ne tik rausvas, pasakiškos meilės istorijas.
Patiko rašymo stilius ir pati idėja, kad vis dėl to pasaulyje yra ir skausmo. Abu pagrindiniai veikėjai dalijasi savo kūnus su vėžiu. Heizelė Greisė Lankaster gyvena kartu su skydliaukės vėžiu ir eile jo "palydovų" (metastazių) įsikūrusių plaučiuose. Ogastas Votersas trumpam nugalėjo osteosarkomą, (bet vėliau ji ir vėl atsinaujina.)
Taigi du vėžininkai susitinka tarpusavio paramos grupėje, Jėzaus širdyje tiesiogine prasme, ir kartu sukuria mažą begalybę.
Kadangi esu priekabi detalėms, vietomis kliuvo vertimas. Kartais net pasipiktindavau, nes originalios frazės skambėjo daug vaizdingiau, o štai išverstos neatlikdavo savo paskirties. Arba neprajuokindavo, taip kaip turėtų, arba neprasiskverbdavo iki pačių širdies gelmių, taip kaip sujaudindavo suvoktos savo gimtąją kalba. Bet to labai nesureikšminant knyga patiko. ^^

Šioje knygoje nagrinėjama skaudi tema-vėžys. Heizelė sutiko Ogastą paramos centre, kuriame susirenka vaikai/jaunuoliai sergantys vėžiu. Heizelė serga plaučių vėžiu, todėl su savimi visur vežiojasi deguonies balioną, o...

Šioje knygoje nagrinėjama skaudi tema-vėžys. Heizelė sutiko Ogastą paramos centre, kuriame susirenka vaikai/jaunuoliai sergantys vėžiu. Heizelė serga plaučių vėžiu, todėl su savimi visur vežiojasi deguonies balioną, o Ogastas jau 1,5m nebe serga, tačiau prieš tai sirgo osteosarkoma, kuri atėmė iš jo vieną koją ir dabar jis vaikšto tik protezo pagalbos dėka, nors prieš tai labai mėgo žaisti krepšinį. Į paramos grupę atėjo tik palaikyti draugo, kuriam greitai bus atlikta akies pašalinimo operacija, bei pasidalinti savo patirtimi apie ligą. Šiuos du žmones supažindino liga, tačiau kas dieną jie vis labiau pamilo ir prisirišo vienas prie kito. Blogoji šio reikalo pusė ta, kad jie nežino kurią dieną gali imti ir mirti, todėl savo trapią draugystę saugo ir jaudinasi kaip jausis kitas, kai vienas iš jų mirs.

Autoriaus rašymo stilius lengvas ir paprastas. Daug dialogų ir šmaikščių frazių, kurios priverčia nusišypsoti. Norėčiau perskaityti dar kokią nors jo knygą ir palyginti su šia. Tai vieno prisėdimo knyga, tad jei pradėsite ją skaityti vakare, nebaigsite iki ryto, o kaip buvo mano atveju dar ir paverksite valandėlę kitą.

Taigi... "Mano mintys - tai išsibarsčiusios žvaigždės, jų nesuvokių kaip žvaigždynų." Nežinau nė nuo ko pradėt. Ogastas mirė. Dar prieš pradėdama skaityti jau žinojau tai. Jei nebūčiau žinojusi, tai būčiau maniusi,...

Taigi... "Mano mintys - tai išsibarsčiusios žvaigždės, jų nesuvokių kaip žvaigždynų." Nežinau nė nuo ko pradėt. Ogastas mirė. Dar prieš pradėdama skaityti jau žinojau tai. Jei nebūčiau žinojusi, tai būčiau maniusi, kad mirs Heizelė ir būčiau apsigavusi ir Ogasto mirtis man būtų buvusi netikėta. Bet yra kaip yra. Puikiai atskleisti veikėjų jausmai. John Green genialus rašytojas.

Vis dėl to, šis kūrinys man paliko labai gilų įspūdį. Privertė susimąstyti apie savo požiūrį į gyvenimą ir pradėti džiaugtis kiekviena minute. Tagi, tai tikrai nėra paprasta, nerimta knygiūkštė pasiskaitymui, kai...

Vis dėl to, šis kūrinys man paliko labai gilų įspūdį. Privertė susimąstyti apie savo požiūrį į gyvenimą ir pradėti džiaugtis kiekviena minute. Tagi, tai tikrai nėra paprasta, nerimta knygiūkštė pasiskaitymui, kai nėra ką veikti. Šią knygą reikia skaityti galvojant apie tai, ką skaitai, analizuojant.



9/10

Jei reikėtų šią knygą apibūdinti vienu sakiniu tai manau jis būtų daugmaž toks - tai knyga, skirta paaugliams ir jaunuoliams, apie dviejų jaunų, bet gyvenimo išbandymų užgrūdintų žmonių meilę, tą tikrąją,...

Jei reikėtų šią knygą apibūdinti vienu sakiniu tai manau jis būtų daugmaž toks - tai knyga, skirta paaugliams ir jaunuoliams, apie dviejų jaunų, bet gyvenimo išbandymų užgrūdintų žmonių meilę, tą tikrąją, nepamirštant meilės gyvenimui, iki paskutinio atodūsio.

Knygų apie ligas, ir tuo labiau mirtinas yra tikrai nemažai. Vienos labiau lėkštos, kitos mažiau, o trečios tos, kurios įsimeni, kurias nusėda į atmintį. Ši, bent mano atveju, žinau ilgam neišliks, jau dabar blėsta įspūdžiai (o praėjo vos daugiau nei savaitė!). Tikriausiai peršokau tą amžių, kuomet paaugliška meilė išspausdavo ašarą, o ką jau kalbėt apie mirtinų ligonių meilę! Jei būčiau skaičiusi prieš gerus 5-6 m. manau būčiau plūdusi ašarų upeliais. O dabar skaitant didelių emocijų knyga man nesukėlė. Neesu beširdė man tikrai buvo gaila Ogasto ir Heizelės dėl tokios jų lemties. Abiejų santykiai aprašyti gražiai, idiliškai - liga nustumiama į užkulisius, o scenoje visu gražumu sušvinta Meilė. Bet visgi šiek tiek per saldu. Pasigedau paaugliško maištavimo, trūko realizmo.

Kaip sakoma - kiekvienai knygai perskaityti yra savas laikas, šiai mano laikas matyt jau buvo praėjęs :) Bet jūs skaitykit, išgyvenkit, įsijauskit.



Vertinimas 3/5

Ne laiku ir ne vietoj paėmiau šią istoriją į rankas... Skaitėsi lėtai, sunkiai. Jei būčiau turėjus galimybę skaityt neatsitraukdama būčiau labai įsijautusi, nes istorija jaudinanti - apie dviejų mirti pasmerktų...

Ne laiku ir ne vietoj paėmiau šią istoriją į rankas... Skaitėsi lėtai, sunkiai. Jei būčiau turėjus galimybę skaityt neatsitraukdama būčiau labai įsijautusi, nes istorija jaudinanti - apie dviejų mirti pasmerktų jaunuolių gyvenimą.

The fault in our stars (liet. "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos") Šią knygą jau perskaičiau du kartus (abu kartus anglų kalba) ir tikrai dar perskaitysiu ir negaliu sulaukti, kada pasirodys filmas. John Green yra puikus...

The fault in our stars (liet. "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos") Šią knygą jau perskaičiau du kartus (abu kartus anglų kalba) ir tikrai dar perskaitysiu ir negaliu sulaukti, kada pasirodys filmas. John Green yra puikus rašytojas, deja, lietuviškai galima rasti tik dvi jo knygas. Kodėl skaičiau anglišką versiją? Nes knygą reikėjo nusipirkti, o lietuviškas viršelis tikrai baisus, teko pirkti anglišką, taip pat anglų kalba labiau į viską galima įsigilinti ir dar prieš skaitant knygą buvau radus daaaaug įvairių citatų, atrodė, kad jau buvau perskaičius ją, tačiau iš tikrųjų skaitant pirmą kartą, viskas buvo tobula, išskyrus daug daug ašarų. Paskutiniu metu skaitant daugumą knygų susigraudinu arba net apsiverkiu, tačiau pabaigti skaityti The fault in our stars buvo taip sunku, kad turėjau nustoti skaityti ir palaukti kitos dienos, kol visi jausmai nurims. Tikrai REKOMENDUOJU visiems!

Štai ji! Geriausia kada nors perskaityta knyga. Tikrai mažai knygų priverčia mane verkti, bet šita - viena iš jų. Man patiko, kaip greitai ir lengvabūdiškai Ogastas prisipažino mylįs Heizelę. Ir... šitai knygai man...

Štai ji! Geriausia kada nors perskaityta knyga. Tikrai mažai knygų priverčia mane verkti, bet šita - viena iš jų. Man patiko, kaip greitai ir lengvabūdiškai Ogastas prisipažino mylįs Heizelę. Ir... šitai knygai man paprasčiausiai trūksta žodžių :)

O kai Ogastas prisipažino vis dar turįs vėžį, ir kad vėžys išplito VISUR, man širdis į kulnus nusirito. Juk tai Ogastas turėjo sakyti žodį jos laiduotuvėse, o ne ji jo. Ir į knygos galą istorija vis liūdnėjo - dingo tas savimi pasitikintis, charizmatiškas Ogastas, jo vietą pakeitė nusivylęs ir mirštantis jo dvynys.

O štai ta pastraipa, to skyriaus pradžia mane nužudė galutinai, kartu su Ogastu. Perskaičiusi, kad Ogastas mirė, apsiverkiau ne juokais, mama net išsigando ir paklausė, kas nutiko.

Ir jos žodžiai prie jo karsto - "Gerai, Gerai."...

Dievaži, dabar rašydama aprašymą vėl verkiu. Tikrai rekomenduoju šią knygą perskaityti, viena iš geriausiųjų.