Kaip įgauti drąsos ir nesustoti įpusėjus kūrybinio darbo. Atkakliai siekti daryti tai, ko senai trokšti. Nebijoti klysti, nes tai yra bene svarbiausias žingsnis į kūrybos didybę. Kaip nustoti sieti kūrybiškumą su kančia ir...

Kaip įgauti drąsos ir nesustoti įpusėjus kūrybinio darbo. Atkakliai siekti daryti tai, ko senai trokšti. Nebijoti klysti, nes tai yra bene svarbiausias žingsnis į kūrybos didybę. Kaip nustoti sieti kūrybiškumą su kančia ir prisijaukinti kūrybinę baimę.

Žaismingai pateikiama, kad lūžio taškas ir neviltis yra tokie pat reikšmingi, kaip ir įkvėpimas bei pats kūrybinis procesas, nes dažnai reikia sustoti ir pailsėti norint, sulaukti mūzos apsilankymo.

Autorė per savo, kaip rašytojos, prizmę, pateikia pavyzdžių kaip susitelkti į kūrybą. Kaip atpažinti kūrybinių idėjų užuomazgas ir kuždesius galvoje. Kūrėjai nėra išprotėję kaip daug kas galvoja, kūrėjai eina iš proto kai negali kurti ir išreikšti savęs :)

Ši knyga paskatino į kūrybiškumą pažvelgti kitu kampu ir šiek tiek atlaidžiau vertinti kylančias baimes, kurios yra natūralus kūrybinio darbo procesas.

Tikrai verta paskaityti tiems, kuriuos persekioja baimė. Duočiau 10 iš 10

Man ši knyga labai patiko. Manau ją skaitydamas žmogus kiekvienas supranta savaip. Sutinku, kad knyga galbūt parašyta apie pačios autorės sėkmę, kodėl ji rašytoja, kodėl jei taip pasisekė. Tačiau šioje knygoje tikrai...

Man ši knyga labai patiko. Manau ją skaitydamas žmogus kiekvienas supranta savaip. Sutinku, kad knyga galbūt parašyta apie pačios autorės sėkmę, kodėl ji rašytoja, kodėl jei taip pasisekė. Tačiau šioje knygoje tikrai galima rasti kaip padėti sau, nenuleisti rankų, kaip siekti savo svajonės, nepamesti jos kelyje. Manau tarpais reikia skaityti "tarp eilučių" suprasti autorės mintis ir jas pritaikyti sau.

Dažniausiai knygų, kurios "nekabina" aš neskaitau iki paskutinio puslapio. Dažniausiai jos guli ilgai ilgai ant stalelio šalia lovos, o po ilgai ilgai, neapsikentusi krūvos, aš jas išdalinu į joms skirtas vietas. Tačiau ši...

Dažniausiai knygų, kurios "nekabina" aš neskaitau iki paskutinio puslapio. Dažniausiai jos guli ilgai ilgai ant stalelio šalia lovos, o po ilgai ilgai, neapsikentusi krūvos, aš jas išdalinu į joms skirtas vietas. Tačiau ši knyga susilaukė tiek dėmesio literatūriniame pasaulyje, jog privalėjau tiesiog įveikti ją iki paskutinio puslapio. Būtent tiek man prireikė, kad taip ir nesuprasčiau, kodėl ši knyga taip liaupsinama. Gal jei Tau 12-ka ir svajoji rašyti knygas, ši knyga gali Tave padrąsint. Iš visų puslapių pasilieku tik kelias visai įdomias istorijas, kurias iš savo gyvenimo perpasakoja autorė: sakraliniai šokiai Balyje ir omaro kostiumas vakarėlyje (gal ir gerai, kad skaičiau iki galo, nes šios istorijos pasakotos paskutiniuose knygos skyriuose).

Daugiau apie pačios autorės gyvenimą ir kaip jai pasisekė (nors dabar kai pagalvoju tai taip ir reikėjo suprast knygos pavadinimą), o maniau kad čia bus viena iš tų self-help knygų, kurių šiaip vengiu, bet šitos viršelis...

Daugiau apie pačios autorės gyvenimą ir kaip jai pasisekė (nors dabar kai pagalvoju tai taip ir reikėjo suprast knygos pavadinimą), o maniau kad čia bus viena iš tų self-help knygų, kurių šiaip vengiu, bet šitos viršelis toks ryškus, kad kiekvieną dieną taip viliojo, kad galiausiai parsinešiau namo ir pasiruošiau būti įkvėpta... baigėsi tuo, jog sužinojau apie E.Gilbert gyvenimą ir kodėl ji buvo "priversta" susituokti...