Knygos, istorijos apie dingimus - man jau savaime patinka dėl savo jautrios temos. Tačiau ši buvo išimtis. Pirmiausia painus pasirodė autorės rašymo stilius. Dabartį labai staiga keičia prisiminimų vaizdavimas ir tik...

Knygos, istorijos apie dingimus - man jau savaime patinka dėl savo jautrios temos. Tačiau ši buvo išimtis. Pirmiausia painus pasirodė autorės rašymo stilius. Dabartį labai staiga keičia prisiminimų vaizdavimas ir tik įpusėjus į pastraipą supranti, kad jau čia kalbama apie praeitį. Tai be galo erzino, be to, tie išgyvenimai nuobodūs, lėti. 

Pats siužetas irgi nuvylė. Galėčiau sakyti, jog knygos esmė - artimųjų skausmo (ypač sesers Kim) vaizdavimas. O tai, turiu pripažinti, nėra taip įdomu, kaip narpliojimas - kurgi dingo ta mergaitė.

Galiausiai, paskutinis knygos trečdalis davė man tai, ko laukiau - šiek tiek intrigos ir detalių apie dingimą. Na, bet pabaiga labai nuvylė. Visa laimė, kad knyga labai plonytė. Realiai - vieno prisėdimo, tik aš ištempiau jį, nes teko prisiversti skaityti, nenorėjau mesti neperskaičius antros knygos šiemet (pirmoji, kurios nepabaigiau , J. Picoult - Kita širdis).

Knygos nerekomenduoju. Tačiau kaip ir visada - skonis draugų neturi, gal jums patiktų.