Kuriam laikui atidėjus savo skaitinius ir bandydama vėl grįžti prie jų, susimąsčiau, koks kūrinys galėtų būti po kelių savaičių pertraukos. Ilgai nesvarsčius supratau, kad tai bus vaikiška knyga. Ir ne bet kokia, o...

Kuriam laikui atidėjus savo skaitinius ir bandydama vėl grįžti prie jų, susimąsčiau, koks kūrinys galėtų būti po kelių savaičių pertraukos. Ilgai nesvarsčius supratau, kad tai bus vaikiška knyga. Ir ne bet kokia, o "Dominykas Dvasių Karalystėje". Visai neseniai susipažinusi su šiuo personažu, kelionę ir pažintį su juo nusprendžiau tęsti toliau. Galbūt tai sutapo dėl mano aistros šiems keturkojams, galbūt aš buvau pasiilgusi tikrų vaikiškų knygų su linksmomis istorijomis ir tikrais išgyvenimais. Ir būtent šis herojus mane privertė pasijusti suaugusiu vaiku, kuriam kartkartėm vis dar patinka nuklysti į vaikystę ir su jos personažais keliauti po pasakų pasaulį. Kalbant atvirai, ši knyga man sukėlė daug emocijų ir privertė susimąstyti apie tuos žmones, kurių jau nėra kartu su manimi, kurie keliauja kitur Užmaršties upe, kurie gyvena kitokį, palaimingą gyvenimą, kurie palikę ryškų pėdsaką mano širdyje, šypsosi man iš aukštai. Jie ten - savo namuose. Šis kūrinys - tai viskas, kas telpa žodžiuose MEILĖ ir MIRTIS. Tik viskas papasakota labai gražiai ir jausmingai, kad net ir mane privertė nubraukti vieną kitą ašarą ir sau leisti suprasti, kad mes niekad nebūsim toli vienas nuo kito, kad ir kur bebūtume...