„Don Kichotas“ yra riterių romanų parodija. Kaip mes dabar įpratę matyti įvairias amerikietiškų filmų parodijas, tai čia, tarkim, kažkas panašaus, tik sudėtingiau, literatūriškiau, klasiškiau, filosofiškiau ir visko...

„Don Kichotas“ yra riterių romanų parodija. Kaip mes dabar įpratę matyti įvairias amerikietiškų filmų parodijas, tai čia, tarkim, kažkas panašaus, tik sudėtingiau, literatūriškiau, klasiškiau, filosofiškiau ir visko daugiau.

Juk mūsų nebestebina amerikietiškos komedijos: ir juodos, ir šiaip komedijos, kur krenta keturios plytos ant galvos, o žmogui tik žvaigždutės sukasi aplink galvą. Ale, juokinga. Na, sakyčiau, tokio juodo humoro pilna ir šita knyga. Žiūrėk, Don Kichotas su Sanču Pansa ir vėtomas, ir mėtomas... jau riteris ir be dantų, ir sutraiškytais pirštais, bet vis tiek, sėda ant savo žirgo ir joja toliau gelbėti pasaulio.

Patiko vertėjo darbas. Parinkti tam tikri žodžiai, apibūdinimai, kurie tikrai šiais laikais nenaudojami ir nuspalvina visą pasakojimą (pvz.„godotinas riteri“, „apveizdi“), suteikia lyg autentiškumo tiems laikams. Be to, taip gerai sudėlioti žodžiai, pasakojimas toks plaukiantis, kiekvienas žodis lengvai suteikia aiškų vaizdą apie Don Kichoto kovą su malūnais, jo svajas ir kančias apie Dulsinėją ir kaip jis ją sutinka tikrovėje, apie kovą dėl auksinio Mambrino šalmo ir panašiai. Na, tai nuotykiai. Ir tikrai tos vietos juokingos.

O veikėjai – nuostabūs. Tiek Don Kichotas, tiek jo ginglanešys. Abu skirtingi. Vienas užsikrėtė idėja tapti klajojančiu riteriu, kitas susiviliojo būsima sala. Vienas svajotojas, kita – realistas.

Man patiko.

Skaičiau sutrumpintą versiją ir su ja suvargau, man pasirodė kad, istorija kažkokia tamsi ir liūdna, kupina smurto. Ką autorius norėjo perteikti šia knyga - taip ir nesupratau, pasakojimo stilius sudėtingas, turinys neįdomus,...

Skaičiau sutrumpintą versiją ir su ja suvargau, man pasirodė kad, istorija kažkokia tamsi ir liūdna, kupina smurto. Ką autorius norėjo perteikti šia knyga - taip ir nesupratau, pasakojimo stilius sudėtingas, turinys neįdomus, ištemptas.

Pasakysiu atvirai - mažumą užsiknisau beskaitydamas šią knygą. Vis tik tas tūkstantėlis puslapių ne taip ir lengvai susivalgo. Tačiau tai jau praeitis, nes knyga jau įveikta. Skaityti buvo protarpiais nuobodoka, bet kartais...

Pasakysiu atvirai - mažumą užsiknisau beskaitydamas šią knygą. Vis tik tas tūkstantėlis puslapių ne taip ir lengvai susivalgo. Tačiau tai jau praeitis, nes knyga jau įveikta. Skaityti buvo protarpiais nuobodoka, bet kartais ir šmėsteldavo neblogų minčių, sąmojų, retsykiais tam tikri autoriaus išsireiškimai išspausdavo šypsnį. "Don Kichotas" naudingas tuo, kad sužinai nemažai renesansinės Ispanijos istorijos, išmoksti įvairių terminų, naujų žodžių, kurie praturtina tavo žodyną. Taip pat dalinai susipažįsti su pačio autoriaus tam tikromis gyvenimo peripetijomis. Kad ir kaip bebūtų, galiu pasakyti, kad šis literatūros šedevras šiek tiek nuvylė. Jis yra gerokai ištemptas, dalis knygos skyrių yra beveik beverčiai, ir siužetas vietomis tikrai sukelia pyktį bei kažkokį nuovargį. Mano įvertinimas - 6/10.