Pasakojimas su fantastikos elementais. Pagrindinis veikėjas vyras, kuriam svarbiausia darbas, o šeimai visai nelieka laiko. Knyga su gera mintimi, leidžia susimąstyti apie tai, kas gyvenime svarbiausia. Nepasakyčiau, kad buvo...

Pasakojimas su fantastikos elementais. Pagrindinis veikėjas vyras, kuriam svarbiausia darbas, o šeimai visai nelieka laiko. Knyga su gera mintimi, leidžia susimąstyti apie tai, kas gyvenime svarbiausia. Nepasakyčiau, kad buvo baisiai įdomi knyga, bet nesigailiu perskaičiusi.

Romanas apie vyrą, kuris, galima sakyti, buvo gyvas darbu. Jis pamiršdavo šeimos šventes ir retai praleisdavo laisvalaikį su šeima. Tad vieną dieną gauva iš benamio dovanų piliulių, kurios jį tarsi padalija į du asmenis,...

Romanas apie vyrą, kuris, galima sakyti, buvo gyvas darbu. Jis pamiršdavo šeimos šventes ir retai praleisdavo laisvalaikį su šeima. Tad vieną dieną gauva iš benamio dovanų piliulių, kurios jį tarsi padalija į du asmenis, kad jis tuo pat metu galėtų ir dirbti, ir būti su šeima. Bet net ir piliulės negalėjo jo išgelbėti patekus į automobilio avariją. Knygos moralas - daugiau laiko praleiskime su šeima, nes gyvenimas trumpas.

Vertinimas 8/10

Keletas patikusių minčių:

"Kartais paslaptis gyvena žmoguje, kartais žmogus gyvena savo paslaptyje. Tvirtai apkabina ją rankomis, priglaudžia, o meluojančiu liežuviu aplenkia tiesą. Tačiau tiesa it koks per naktį paliktas mėsos padažas tėra vien plonytė plėvelė, kuri susiformuoja ir nusistovi ant viršaus. Tiesa nustelbia visa kita, iškyla virš viso kito"

"Laiko nesudėsi į dovanų dėžutę ir, kaspinu surišto, nepadovanosi... Laiko neatiduosi, bet pasidalyti juo gali."

"<...> ir tu manai, kad tau priklauso visas laikas pasaulyje, bet taip nėra. Niekam iš mūsų visas laikas nepriklauso. Tačiau mes leidžiam jį su tokia energija ir abejingumu, kaip per sausio mėnesio išpardavimus apsiperkantys žmonės leidžia pinigus"

"Mes laiką matome ir girdime, tą nuščiūvantį tik tak, bet dažniausiai to tiksėjimo nė nepajuntame. Kiekviena sekundė palieka ženklą mūsų gyvenime - ji ateina ir tuoj išeina, išnykdama nebyliai, be fanfarų, išgaruodama į orą tarytum garas, kylantis nuo katik iškepto kalėdinio pudingo. Kai laiko pakanka, mums jauku, kai mums skirtas laikas baigiasi, mes sužvarbstame. Laikas brangesnis už auksą, jis vertesnis už deimantus, brangesnis už naftą ar verčiausias brangenybes. Tai laikas, kurio mes neturime pakankamai, tai laikas, kuris mūsų širdyse sukelia karus, tad leisti jį privalome išmintingai."