Gyvenimas - nenuspėjama pakylimų ir nuopuolių virtinė, nuo kurios vargiai pabėgsi. Negali pasiruošti ateičiai, nes nežinai, ką ji yra tau paruošusi. Bet kad ir kas nutiktų, kelyje turi nenuleisti rankų ir išgyvenimus kaupti...

Gyvenimas - nenuspėjama pakylimų ir nuopuolių virtinė, nuo kurios vargiai pabėgsi. Negali pasiruošti ateičiai, nes nežinai, ką ji yra tau paruošusi. Bet kad ir kas nutiktų, kelyje turi nenuleisti rankų ir išgyvenimus kaupti kaip vertingą patirtį.

Paryžius. Meilės, bohemos ir idilės miestas. Tačiau ne tada, kai esi bedarbis, lydimas skrandžio grojamo maršo. Situacijos nepalengvina ir tai, jog esi užsienietis. Bet bent jau turi nelaimės draugą, kuriam gali pasiguosti. Būdamas sudėtingoje padėtyje net nebesureikšmini savo įsitikinimų, ypač politikos atžvilgiu ("- [W]ould you object to earning money from communists? - No, of course not."). Likimui pasisukus palankesne kryptimi, imi plušėti penkiolika (ir daugiau) valandų per dieną plaudamas indus ir atlikdamas kitus virtuvės darbus. Tačiau svarbiausia, kad turi kuo užpildyti skrandį. Bet ilgainiui ir to nebepakanka, tad nutari keliauti į savo tėvynę.
Londonas. Kad ir koks pilkas ir purvinas pastarasis bebūtų, namų ilgesio kupina širdis jį liaupsina, ignoruodama trūkumus. Visgi, laikui bėgant, tenka išsklaidyti akis dengiančią miglą ir pripažinti, jog mylimas miestas nėra tavo draugas, todėl esi priverstas ieškoti jame vietos, kurią atrandi... valkatų tarpe. Nors, jei turėtum kur kitur trauktis, vargiai ten veržtumeis, sutinki žmones, ko gero, nuoširdesnius už visus kitus (net jei jie ir gali palikti tave be batų vidury nakties). Gyvenimas gal ir netviska prabanga, tačiau įgauni patirties, kurios už jokius pinigus nenusipirksi.

Įsijautimas į tokį pasakotojo pasaulį atveria duris į pamąstymus. Istorija perkelia į dvidešimtojo amžiaus pradžią, bet galima atrasti dalykų, aktualių ir šiomis dienomis. Tai galioja visuomenei tiek ekonominės santvarkos, tiek žmogaus kaip individo atžvilgiu.
Nors pagrindinis knygos veikėjas yra pats pasakotojas, jo pateikiamoje istorijoje ryškūs ir kitų paveikslai. Net personažai, pasirodantys vos viename epizode, įneša įvairovę savo gyvenimo scenomis, kurios atskleidžia ir charakterį, ir pasaulėžiūrą. Svarbų vaidmenį atlieka ir skaitytojo juslių kurstymas: nuolat aprašomi aplinkoje vyraujantys kvapai, juntami skoniai, regimos detalės, ausis pasiekiantys garsai ir visa, kas paliečia kūną. Tad, norint leistis į tikroviškus potyrius, užtenka suteikti laisvę vaizduotei.
Verta paminėti, jog pedantams skaityti šią knygą nėra patartina. Dėl "nešlifuoto" tikroviškumo (bei rašytojams būdingo spalvų tirštinimo), pasakojimas švara neblizga. Tai, žinoma, nestebintų, jei būtų aprašoma tik benamių dalia. Bet pradedama įtariau žvelgti ir į maisto gamybos ypatumus viešbučiuose ir restoranuose. Pasakotojas atskleidžia, jog punktualumas tampa prioritetu prieš tvarkingumą, o brangūs patiekalai neretai "pagardinami" prieskoniais, apie kuriuos geriau nė nežinoti ("Roughly speaking, the more one pays for food, the more sweat and spittle one is obliged to eat with it."). Purvas pastebimas ir visuomenėje. Kapitalizmas verčia laikyti pinigus vertybe. Jai vergaujama, aukojamos jėgos nekenčiamuose darbuose. Ji tampa matu, pagal kurį vertinami žmonės, nepaisant jų asmenybių. Taigi, "įprastiniu" grožiu ir estetika knyga nepasižymi.

Į mūsų glėbį vis brukamos šviesiomis spalvomis nutapytos iliuzijos. Tačiau jas atstūmus pasirodo dėmės, atskleidžiančios tikrąjį realybės veidą. Pažvelkite į jas iš arčiau George'o Orwello kūrinyje "Down and Out in Paris and London".