Pirmą kartą lankydamasis Šiauliuose negalėjau neužsukti pasižvalgyti ir po knygyną. Taigi Peter Hoeg knyga "Dramblių prižiūrėtojų vaikai" pateko į mano rankas netikėtai. Nieko nežinojau nei apie autorių, nei apie šią...

Pirmą kartą lankydamasis Šiauliuose negalėjau neužsukti pasižvalgyti ir po knygyną. Taigi Peter Hoeg knyga "Dramblių prižiūrėtojų vaikai" pateko į mano rankas netikėtai. Nieko nežinojau nei apie autorių, nei apie šią knygą, tik kito kūrinio "Panelės Smilos sniego jausmas" pavadinimas buvo girdėtas. Kažkuo knyga patraukė, vidinis balsas sakė, jog surizikuoti ją nusipirkti verta.

Buvo sunku šį kūrinį vertinti. Dūzgė mintys, ar tik autorius čia neperspaudžia, ar ne per daug naiviai rašo, ar čia juoktis, ar vertinti rimtai, ar tokie žmonės egzistuoja?.. Dažniausiai nuspręsdavau bent nusišypsoti. Kuriamos situacijos svyruoja tarp absurdiškų ir neįmanomų, tačiau klausiu savęs - o jeigu taip atsitiktų iš tikrųjų. Kas toks pagrindinis knygos veikėjas Pėteris? Ar tai pats autorius vaikystėje? Ar jis genijus, o gal eilinis chuliganas, norintis išsisukti nuo atsakomybės, o kartu nuo jos išsukti ir savo šeimą?.. Bet kuriuo atveju, jam ir jo seseriai Tiltei jau ir perskaičius knygą išliko simpatija. Beje, Tiltė atrodo dar labiau keistesnė už Pėterį, tačiau argi ne visos merginos paauglystėje domisi mirtimi ir savo draugams valandėlei liepia gultis į karstą, jog kardinaliai pakeistų jų visatos supratimą?..

Taigi ar Jums patiktų pasakos, detektyvo ir egzistencinės filosofijos išminties citatų kokteilis? Nealkoholinis, skirtas paaugliams, tačiau puikiai tinka ir suaugusiems.

Peter Hoeg "Dramblių prižiūrėtojų vaikai" (2012)

Labai esu savimi nusivylusi. Neberandu motyvacijos iš širdies aprašyti patikusią knygą. Nesvietiškai graužia sąžinė! Bet ir šįkart, matyt, nepasitaisysiu. Gana lakoniškai ir glaustai pasisakysiu apie Peter Høeg knygą...

Labai esu savimi nusivylusi. Neberandu motyvacijos iš širdies aprašyti patikusią knygą. Nesvietiškai graužia sąžinė! Bet ir šįkart, matyt, nepasitaisysiu. Gana lakoniškai ir glaustai pasisakysiu apie Peter Høeg knygą "Dramblių prižiūrėtojų vaikai", kuri man padarė nežmoniškai didelį įspūdį. Manau, šis autorius gali tapti vienu iš mano mėgiamiausiu. Kodėl? Sunku atsakyti. Šioje knygoje buvo visko tiek daug, jog mano varganas protelis niekaip nesusigaudė, kaip įmanoma taip sugalvoti ir parašyti. Dar pastebėjau vieną dalyką, kuo knyga keistesnė ir galbūt absurdiškesnė, tuo labiau ji man patinka. Galbūt tai kokia nors pamišimo forma, nežinau! Žinau tik tiek, kad aš taip nesugalvočiau ir tai lemia mano susižavėjimą šiuo autoriumi.
O ir autorius neįprastas, sakyčiau... P. Høeg išbandė scenos meną, baletą, jūrininkystę, fechtavimąsi. Toks žmogus ir negali rašyti tiesiog įprastų knygų.
"Dramblių prižiūrėtojų vaikai" įtraukė ir nepaleido nuo pradžios iki galo. Rašytojas perteikė pasakojimą žaismingai ir ironiškai - taip kaip man patinka ir visiškai nuginklavo paslėpta simbolika. Dramblių knygoje nerasit, nevarkit ir neieškokit. Dramblys - tai kas yra tavyje, tavo esybė, siela. Ji labai didelė ir sunki. Su ja tvarkytis nelengva. Bet jei rasi bendrą kalbą su ja, matyt, rasi ir atsakymą į klausimus, dėl ko gyveni ir kas yra laimė.
Žodžiu, rekomenduoju perskaityti ir susipažinti su dramblių prižiūrėtojų vaikais bei kitais įspūdingais personažais ir jų istorijomis. Neperpasakosiu knygos siužeto, jei norėsite, paskaitysite anotaciją, bet nemanau, kad ji atspindės knygos esmę ir turinį. Šią knygą tiesiog būtina perskaityti ir pasisemti... žinojimo.

"Žemės gyventojus sudaro vienas trečdalis tokių, kurie ilgisi tų, kurie juos paliko, kitas trečdalis, kurie ilgisi to, kurio dar nesurado, ir paskutinis trečdalis, kurie turi tokį, kurio pa­prasčiausiai nevertina, kol juos palieka, ir tada jie staiga atsidu­ria pirmajame trečdalyje."