Tikrai jautri bei jaudinanti istorija. Paliečianti jautriausias širdies kerteles. Sunku ir įsivaizduoti kiek išbsndymų teko patirti Antrojo pasaulinio karo pabėgėliams. Kiek paaukota, jog pasisektų išgyventi dar vieną...

Tikrai jautri bei jaudinanti istorija. Paliečianti jautriausias širdies kerteles. Sunku ir įsivaizduoti kiek išbsndymų teko patirti Antrojo pasaulinio karo pabėgėliams. Kiek paaukota, jog pasisektų išgyventi dar vieną dieną.
Knyga man skaitėsi tikrai greitai ir nebuvo kada nuobodžiauti. Įdomūs personažai bei puikiai aprašoma tuometinis žmonių patiriamas siaubas bei atmosfera. Tačiau nemanau, jog ši knyga man pasiliks ilgam atmintyje. Man pasirodė, jog autorė visą šią istoriją aprašė kiek paviršutiniškai. Norėjosi, truputį daugiau veikėjų patiriamų emocijų bei išgyvenimų. Aš tikrai nesigailiu, jog skaičiau šią knygą. Ir ji man pasirodė tikrai stipresnė nei "Tarp pilkų debesų".

🐭Skaitai knygą, o mintyse vis sukasi žodžių junginys - istorinis romanas, istorinis romanas, istorinis romanas... Žanras romanas kaip ir reikštų, kad pasakojimas yra išgalvotas, bet dėja, kadangi tai istorinis romanas...

🐭Skaitai knygą, o mintyse vis sukasi žodžių junginys - istorinis romanas, istorinis romanas, istorinis romanas... Žanras romanas kaip ir reikštų, kad pasakojimas yra išgalvotas, bet dėja, kadangi tai istorinis romanas supranti, kad daug dalykų vyko iš tikrųjų. Ir tada pašiurpsta oda. Kaip pati autorė rašė, jog šiuo romanu norėjo atskleisti vaikų ir paauglių išgyvenimus antrojo pasaulinio karo metu, tai man, būnant mama, buvo ypatingai sunku skaityti šią knygą. Visi tie žiaurumai, išgyvenimai, netektys, mirtys... Knyga sukrečia ir manau ilgam išliks atmintyje. Tai ne eilinis romanas. Tai žmonijos degradacijos atspindys. Tai pasakojimas apie laikmetį, kuriame gyveno antžmogiai. Tačiau ir sunkiausiuose ir juodžiausiuose laikotarpiuose egzistuoja meilė. Egzistuoja geri žmonės. Knygoje buvo rašoma apie gerus ir blogus vokiečius, tik priešingai nei galvojo knygos herojus, gėris ištikrųjų buvo suprantamas atvirkščiai ir iškreiptai, tad tuo metu ištikrųjų blogas vokietis reiškė gerą vokietį.
Labai rekomenduoju paskaityti ir visiems susipžinti su istorija, apie kurią labai ne daug yra pasakojama.

Pirmoji mano pažintis su Rutos Sepetys kūryba įvyko per vieną pusdienį, kuris paskendo "Druska jūrai" skaityme. Nesinorėjo paleisti nei knygos, nei veikėjų, nei sulaukti istorijos pabaigos. Tragiškoji Lietuvos ir jai artimų...

Pirmoji mano pažintis su Rutos Sepetys kūryba įvyko per vieną pusdienį, kuris paskendo "Druska jūrai" skaityme. Nesinorėjo paleisti nei knygos, nei veikėjų, nei sulaukti istorijos pabaigos. Tragiškoji Lietuvos ir jai artimų šalių gyventojų istorija sugulė į 4 veikėjų pamąstymus, pasikalbėjimus. Puikus, lengvas autorės rašymo stilius įtraukė ir privertė ieškoti kitų jos knygų.

Trūksta žodžių apsakyti knygai. Tiesiog... wow. Tai antra mano skaityti autorės knyga ir jos abi mane sužavėjo. Tiek daug emocijų, taip sukrečia. Įpatingai patinka knygose įterpti meilės siužetai. Retai tenka paimti į...

Trūksta žodžių apsakyti knygai. Tiesiog... wow. Tai antra mano skaityti autorės knyga ir jos abi mane sužavėjo. Tiek daug emocijų, taip sukrečia. Įpatingai patinka knygose įterpti meilės siužetai. Retai tenka paimti į rankas knygą, kuri taip paliestų mano vidinį pasaulį.

Perskaičiusi knygą ‚‚Tarp pilkų debesų‘‘ iš karto ėmiau skaityti ‚‚Druska jūrai‘‘. Pirmieji knygos puslapiai buvo kiek painoki, daug veikėjų, kiekvienas pasakoja savo istoriją, tačiau ilgai neužtrukau, greit...

Perskaičiusi knygą ‚‚Tarp pilkų debesų‘‘ iš karto ėmiau skaityti ‚‚Druska jūrai‘‘. Pirmieji knygos puslapiai buvo kiek painoki, daug veikėjų, kiekvienas pasakoja savo istoriją, tačiau ilgai neužtrukau, greit įsiminiau kiekvieną, kiekvieną ir pamilau. Sunku net įsivaizduoti iš kur pas juos tiek stiprybės. Kaip žmogus nepraranda vilties, stengiasi ne tik dėl savęs, dėl kitų, iš kur tiek taurumo, pasiaukojimo. Kaip tokie žiaurumai nepavertė jų pačių žvėrimis ir išsaugojo savo geras širdis. Bandau įsivaizduoti save jų vietoje – ar rasčiau tiek stiprybės savyje? Atsakyti negaliu. Nežinau. Bet iš šios knygos galime pasimokyti tikrai labai daug. Niekada nereikia prarasti vilties – tikrai taip, niekada. Žaviuosi rašytoja, jos nueitu sunkiu keliu, kad galėtų parašyti šią knygą. Sužinojau daug istorinių faktų, kurių nebuvau girdėjusi. Knyga manęs neapvylė, kaip tik sujaudino ir pakerėjo. Rekomenduoju taip pat kaip ir ‚‚Tarp pilkų debesų‘‘!

Knyga paliko labaı gerą įspudį. Skaičiau ir mėgavausi kiekvienu puslapiu. Ne tai, kas nutiko knygos herojams,o pačiu rašymo stiliumi. Tikrai knyga neprastesnė už kitą autorės knygą, bet vėl kliuvo pabaiga. Norėjosi jos...

Knyga paliko labaı gerą įspudį. Skaičiau ir mėgavausi kiekvienu puslapiu. Ne tai, kas nutiko knygos herojams,o pačiu rašymo stiliumi. Tikrai knyga neprastesnė už kitą autorės knygą, bet vėl kliuvo pabaiga. Norėjosi jos platesnės.

Labai greitai įtraukusi knyga. Sudomino labai istorinė linija ir mažai kam žinoma daugiausia aukų nusinešusi laivo katastrofa jūroje. Autorės pasakojimas labai ryškus, prieš akis greitai iškyla scenos priverčiančios...

Labai greitai įtraukusi knyga. Sudomino labai istorinė linija ir mažai kam žinoma daugiausia aukų nusinešusi laivo katastrofa jūroje. Autorės pasakojimas labai ryškus, prieš akis greitai iškyla scenos priverčiančios susimąstyti kaip vis dėl to gerai gyvename šiandien. Kai supranti kad pasakojamas paremtas tikromis istorijomis, knyga dar labiau įstringa galvoje ir širdyje. Reikia paminėti ir spalvingus veikėjus, kurie parodo, kokius skirtingus žmones palietė karas: skirtingus padėtimi, pomėgiais, amžiumi, požiūriu. Pasakojimo stilius leidžia suprasti kokius kiekvienas veikėjas patiria jausmus susidūręs su mirtinu pavojumi, keista tikriausia yra tai, kad ne visi jausmai tokioje situacijoje yra vien blogi. Tik meilė aplinkiniams gali išgelbėti pasaulį :)

Skaičiau šį kūrinį, gana greitai skaičiau (nes kiekvienas trumpas skyrius vis iš kito veikėjo perspektyvos) ir jaučiau, kad mane paperka ne patys veikėjai, ne taip rūpi ir kaip jiems pasiseks, o būtent, koks yra kuriamas to...

Skaičiau šį kūrinį, gana greitai skaičiau (nes kiekvienas trumpas skyrius vis iš kito veikėjo perspektyvos) ir jaučiau, kad mane paperka ne patys veikėjai, ne taip rūpi ir kaip jiems pasiseks, o būtent, koks yra kuriamas to meto įvykių veikiamas pasaulis. Kur, kada ir kaip pasirodo arba dingsta žmogiškumas, ko verta gyvybė, kokiais atvejais vieno ar kito gyvybė tampa svarbesnė. Badas, šaltis, pavojus, mirtis. Bet yra viltis, ir ji veda į priekį. Yra žmonės šalia, kurie laikosi vienas kito ir dalinasi stiprybe, tikėjimu.
"Druska jūrai" atskleidžia dar vieną, mažiau žinomą karo pasekmių veidą, leidžia pabuvoti dar vienos tragedijos įvykių sūkuryje. Kaip ir aname kūrinyje, taip ir čia yra tas šviesos motyvas. Kad nebūna visada tik tamsu, kad tamsa išsisklaido, nesvarbu, kiek tenka patirti.

Sužavėta šios autorės knyga "Tarp pilkų debesų", tęsiu pažintį su ja.
Dar viena knyga apie karo išvargintus, įbaugintus, nuskriaustus žmones. Atsiskleidžiama žmonių stiprybė kovojant už gyvybę, kaip net...

Sužavėta šios autorės knyga "Tarp pilkų debesų", tęsiu pažintį su ja.
Dar viena knyga apie karo išvargintus, įbaugintus, nuskriaustus žmones. Atsiskleidžiama žmonių stiprybė kovojant už gyvybę, kaip net sudėtingiausiose situacijose neprarandama viltis išgyventi ir net grįžti į gimtąjį kraštą.
Man patinka rašytos stilius pasakojimą dėstyti iš kelių veikėjų perspektyvos. Šį kartą tai: Joana - lietuvė seselė, Florianas - prūsas, paveikslų restauratorius, Emilija - jaunutė lenkė, Alfredas - vokietis jūreivis. Visi veikėjai galiausiai pasiekia tą patį tikslą - laivą Vilhelmas Gustlofas. Laivas yra jų išsigelbėjimas bėgant nuo sovietų.
Prisipažinsiu, kad anksčiau net ir nebuvau girdėjusi apie šį istorinį įvykį, tad knyga paskatino apie tai pasidomėti, paskaityti daugiau. Manau tai ir buvo vienas iš autorės tikslų.

Oho. Šis žodis per menkas apibūdinti emocijas, apėmusias perskaičius knygą ir, žinoma, ją skaitant. Antrojo pasaulinio karo tema mane domina nuo pat paauglystės, pradėjusi su Ana Frank tiesiog negaliu nustoti domėtis...

Oho. Šis žodis per menkas apibūdinti emocijas, apėmusias perskaičius knygą ir, žinoma, ją skaitant. Antrojo pasaulinio karo tema mane domina nuo pat paauglystės, pradėjusi su Ana Frank tiesiog negaliu nustoti domėtis panašiomis istorijomis. Apskritai – karo metu dužę žmonių likimai, mano manynu, negali būti pamiršti. Jie privalo nugulti į knygų puslapius ir negali išnykti. Tai yra siaubinga, baisu ir nesuvokiama, bet tokia yra realybė ir man atrodo labai niekšiška nuo jos bėgti.

Na jei kalbant apie patį romaną, pirmi puslapiai kiek glumino, nes teko perprasti rašymo stilių, tiksliau – susipažinti su vėikėjais, kadangi epizodai buvo aprašomi iš kiekvieno jų perspektyvos. Tačiau juos pažinus, išmokus vardus, skaityti tampa labai įdomu. Jutau stiprų palankumą Joanai, Florianui ir lenkiukei. Mane žavėjo, kaip karo, bado, skurdo, stingdančio šalčio akivaizdoje jie gebėjo išlikti žmonėmis, geresniais, nei kartais būname mes, toli gražu nepatiriantys nepritekliaus. Tuo pačiu, tiesiogine to žodžio prasme šlykštėjausi tuščiagarbiu vokiečių kareiviu. Tiesą sakant, kai kurių jo “laiškų“ net neprisiverčiau perskaityti, toks atgrasus jis man buvo. Vien tai, kaip stipriai veikėjų charakteriai įsismelkia į skaitančiojo sąmonę, rodo knygos unikalumą. Man atrodo, neatsirastų abejingų, skaitančių knygą “paviršiukais“, nori nenori – ji iškart įtraukia.

Knygoje gvildenamos meilės, pasiaukojimo, atsakomybės ir gerumo temos. Tuo pačiu iškyla ir baisiausios ydos – godumas, savanaudiškumas. Nejučia vis stačiau save į veikėjų pozicijas. Vis kėliau klausimą – kaip aš elgčiausi jų vietoje? Ar sugebėčiau išlikti tokia tauri, kaip jie? Prisipažinsiu, kad ir kaip kvailai beskambėtų, bet panašiose istorijose visada stebiuosi šalčiu. Man kyla nuostaba ir klausimai – kaip įmanoma stingdančiame šaltyje keliauti apsirengus vos keliom drapanėlėm? Kaip jie nesuserga?? Kaip jie miega kažkokioje vėjo košiamoje pašiūrėje?? Kaip jie alkani turi jėgų tokiame šaltyje sukarti kelis šimtus kilometrų? Žmogaus galimybės nesuvokiamos.

Manau, tai yra knyga, kurią privalo perskaityti kiekvienas ir taškas.

Puiki knyga, įtraukianti, jaudinanti ir sukrečianti. Rašymo stilius lakoniškas, trumpučiai sakiniai ir skyriai tarsi palieka vietos pačiam įsijausti ir išgyventi aprašomą tragediją, įvertinti gyvenimo kainą ir prasmę....

Puiki knyga, įtraukianti, jaudinanti ir sukrečianti. Rašymo stilius lakoniškas, trumpučiai sakiniai ir skyriai tarsi palieka vietos pačiam įsijausti ir išgyventi aprašomą tragediją, įvertinti gyvenimo kainą ir prasmę. Knygoje nieko nepritrūko ir nebuvo perdaug, likau sužavėta pirma pažintimi su šia rašytoja.

Pirmoji autorės perskaityta knyga.
Įdomi, įtraukianti, labai lengvai ir greitai skaitoma. Pasakojimas perteikiamas keturių veikėjų akimis, praeitis atskleidžiama labai minimaliai ir daugiau pavieniais komentarais. Skyriai...

Pirmoji autorės perskaityta knyga.
Įdomi, įtraukianti, labai lengvai ir greitai skaitoma. Pasakojimas perteikiamas keturių veikėjų akimis, praeitis atskleidžiama labai minimaliai ir daugiau pavieniais komentarais. Skyriai trumpi.
Visgi iš knygos tikėjausi kažko daugiau: galbūt gilumo, o gal tiesiog neužkabino manęs taip, kaip tikėjausi. Esu skaičiusi ne vieną knygą, kur pasakojami karo baisumai ir neteisybė.
Čia labai tinka Stalino citata: "One death is a tragedy, but one million is only a statistic."

Tai antroji mano skaityta šios rašytojos knyga. Kaip ir pirmoji, "Tarp pilkų debesų", knyga skaitėsi labai lengvai.
Knygos veiksmas vyksta Antrojo pasaulinio karo metais. 4 jauni žmonės, bėgantys nuo karo susitinka kelyje į...

Tai antroji mano skaityta šios rašytojos knyga. Kaip ir pirmoji, "Tarp pilkų debesų", knyga skaitėsi labai lengvai.
Knygos veiksmas vyksta Antrojo pasaulinio karo metais. 4 jauni žmonės, bėgantys nuo karo susitinka kelyje į Gotenhafeno ir Pilau uostus. Likimas suveda lietuvę Joaną, lenkę Emiliją, Florianą iš Prūsijos ir vokietį jūreivį Alfredą. Knygoje atskleidžiami šių žmonių mintys, išgyvenimai ir kiti karo baisumai.
Iš tiesų, jautri ir sukrečianti istorija. Tikrai patiks istorinių romanų mėgėjams.

Labai įdomi knyga. Turi istorinių faktų apie Antrąjį pasaulinį karą, kurių nežinojau. Istorija liūdna ir slegianti, bet kartu ir ne tokia šalta, kaip jūra, nes kalbama apie žmonių meilę, rūpestį, atsakomybę ir...

Labai įdomi knyga. Turi istorinių faktų apie Antrąjį pasaulinį karą, kurių nežinojau. Istorija liūdna ir slegianti, bet kartu ir ne tokia šalta, kaip jūra, nes kalbama apie žmonių meilę, rūpestį, atsakomybę ir vienybę. Šiek tiek priminė "Neregimoji šviesa", bet ir tema labai panaši. Bendrai - esu sužavėta šia rašytoja.