Kažkodėl ši knyga ilgai pragulėjo mano lentynoje. Keletą kartų buvau paėmusi į rankas ir pradėjusi skaityti ir vėl atidėdavau į šoną. Net negalėčiau pasakyti, kodėl anais kartais jos vietą užimdavo kitos knygos ar...

Kažkodėl ši knyga ilgai pragulėjo mano lentynoje. Keletą kartų buvau paėmusi į rankas ir pradėjusi skaityti ir vėl atidėdavau į šoną. Net negalėčiau pasakyti, kodėl anais kartais jos vietą užimdavo kitos knygos ar kita veikla. Gal išties šią neploną knygą reikia skaityti be pertraukėlių, beveik vienu įkvėpimu. Kai jau nepaleidau jos iš rankų ir gana greitai perskaičiau, tikrai nesigailėjau.

Tai išties puiki kelionė į dvasios kalną. Pagrindiniam veikėjui diagnozuojama nepagydoma liga (biografinis autoriaus gyvenimo momentas), o po kiek laiko ši diagnozė atšaukiama... Tada žmogus iškeliauja tarsi į niekur. Iškeliauja į ieškojimą, pažinimą, tiesiog į kelią. Akistatoje su liga žmogus paprastai suvokia, kad reikšmingiau yra ne tikslai, laimėjimai, griežtos dienotvarkės, o tiesiog pats ėjimas. Kiekvienas ėjimas žavus ir įdomus, bet jei tai 15 000 kilometrų odisėja per nuošalius kalnus ir senovę menančius Sičuanio miškus pietvakarių Kinijoje? Taip susipina tikrovė ir mistika, realūs žmonės ir senųjų vietos gyventojų legendos. Skaitytojas kartu gali keliauti į dvasios kalną. Ar jį pasiekia pagrindinis veikėjas? Ir ką ten randa? Kartu su juo keliavę sužinos ir nenusivils.