...Paskutinįjį šios knygos 31 -ąjį skyrių perskaičiau Šv. Velykų dieną...tikriausiai neatsitiktinai, nes dar daugiau prasmių ir idėjų suradau šiame šauniame Upton Sinclair romane!

"Tas Jėzus iš Nazareto! - sušuko jis....

...Paskutinįjį šios knygos 31 -ąjį skyrių perskaičiau Šv. Velykų dieną...tikriausiai neatsitiktinai, nes dar daugiau prasmių ir idėjų suradau šiame šauniame Upton Sinclair romane!

"Tas Jėzus iš Nazareto! - sušuko jis. - Tas klasinę sąmonę turintis darbo žmogus! Profsąjungai priklausantis dailidė! Agitatorius, įstatymų laužytojas, liepsnosvaidis, anarchistas! (...) Ar jis neišprotėtų tai pamatęs, jis, Gailestingumo ir Meilės kunigaikštis? "... Autorius subtiliai Jėzaus motyvą pritaikė knygos atomazgoje. Jėzus - tai tie patys žmonės, emigrantai, kurie dirbo, stengėsi susikurti gerovę svetur, dėl jos kovojo, vargo...taip, kai kurie tikrai dėl to liejo ne tik prakaitą, bet ir kraują..tikrą kraują Skerdyklose! Ar verta?..

Tai Upton Sinclair romanas apie pirmuosius lietuvius emigrantus JAV. Šokiruojantis kūrinys, nes po jo pasirodymo Kongresas tais pačiais 1906 m. priėmė naują federalinį Švaraus maisto ir vaistų įstatymą - dėl šio romano amerikiečių stalus ėmė pasiekti higieniškesni maisto produktai. Taip, po šio romano pasirodymo JAV prezidentas T. Rooseveltas į Baltuosius rūmus pasikvietė autorių kartu svarstyti mėsos pramonės problemas.

Šią knygą dovanojantys žmonės pabrėžė, jog JAV universitetuose studijuojantys studentai turi perskaityti šią knygą, nes puikiai atskleidžiama XX a. Amerikos istorija, emigrantų problemos, kapitalizmo ir socializmo sankirta, darbininkų streikai ir revoliucijos!

Šios knygos antros laidos (2012 m.) įžangoje galime sutikti trijų žmonių nuomones apie "Džiungles" - prof. G. Subačiaus, buvusio Prezidento V. Adamkaus bei prof. D. Budrytės. Tai dar labiau motyvavo kuo greičiau perskaityti ir apmąstyti tuometinę mūsų šalies, Europos ir viso pasaulio problemas, emigracijos reikšmę, kuri lydi mus ir šiandien..apie meilę šeimai, kovą už būvį ir mūsų tautos bruožą - darbštumą!

Dar vienas aktualus faktas apie knygą tiems, kuriems nepatinka išgalvoti romaniūkščiai - tai tikrais įvykiais pagrįstas romanas, pasakojantis apie Petrošių šeimos ir "Džiunglių" herojaus Rudkaus gyvenimą ir likimo posūkius. Ar sutiktume jų giminaičius šiandien?..Manyčiau taip, nes prof. G. Subačius atsekė ne vieną faktą ir panašumą su tuo metu gyvenančiomis šeimomis JAV.

Na ir kelios citatos nekantraujantiesiems: "(...) Jurgis sutiko žmonių, kurie jam paaiškino šią paslaptingą veiklą; jis sužinojo, kad Amerika skiriasi nuo Rusijos tuo, kad pirmoji šalis valdoma demokratiškai", "Atrodo, visoje šalyje įsikūrusios agentūros ieško nusenusių, luošų ir ligotų galvijų, iš kurių mėsos gaminami konservai", "Jiems priklauso visa mūsų visuomenė, nuo jų malonės priklauso visas mūsų pasaulio darbas - ir jie drasko bei griauna kaip niršūs vilkai (...)"...

Tad leiskites į "Džiungles", galbūt šiek tiek paklaidins...bet kam rūpi tiesa ir teisingumas - ras kelią atgal!

Pirmą kartą šis kūrinys buvo išverstas į lietuvių kalbą jau 1948 metais, tačiau šis leidimas (Aukso žuvys, 2012, Vilnius) visai kitoks (pretenduoja tapti geriausia metų verstine knyga!), visų pirma, knygos pradžioje visai...

Pirmą kartą šis kūrinys buvo išverstas į lietuvių kalbą jau 1948 metais, tačiau šis leidimas (Aukso žuvys, 2012, Vilnius) visai kitoks (pretenduoja tapti geriausia metų verstine knyga!), visų pirma, knygos pradžioje visai ne pirmas kūrinio skyrius, o trys straipsniai lyg įvedantys į knygos pasaulį ir atsakantys į klausimus: Kas? Kur? Kodėl?. Pavyzdžiui kodėl autorius pasirinko rašyti apie lietuvius? Man patiko šis leidėjų sprendimas, nes skaitant straipsnius skaitytojas supažindinamas su autoriumi, rašymo aplinkybėmis ir įsitikina kūrinio aktualumu šiomis dienomis. Ši knyga turi savo svorį, tiek idealogine, tiek menine reikšme. O ir nešiotis rankinėje ne taip jau lengva...Todėl norėčiau šį kūrinį apžvelgti iš kelių pusių, pažiūrėt pro skirtingus stiklus.

Taigi, vertinant pačią knygos išorę pasakyti tikrai yra ką. Knyga kietu viršeliu, standartinio formato. Viršelis nėra labiausiai patraukiantis dėmesį, atrodo ir gelsva spalva nelabai tinka. Juk džiunglės! Kur žaluma?, -pamaniau paėmus ją į rankas. Tačiau, iš tiesų viskas yra taip, kaip ir turėtų būti- džiunglės šioje plotmėje, tai ne Pietų Amerikos Amazonė, tai fabrikų rajonas- mažai spalvų, vienodi pastatai, skurdas ir blankumas. O viršelyje vaizduojami rajonai yra tikrų tikriausia reprodukcija to, kas tikrai egzistavo. Taip pat labai į akis kritos plačios paraštės (iš visų pusių) ir mažos raidės. Manau, gerokai prasilenkta su standartu, bet gal taip įdomiau? Na, bent jau ne tiem, kurių prastas regėjimas...Taip pat būtinai noriu išreikšti susižavėjimą žmogumi kūrusiu ketvirtąjį viršelį, t.y. knygos nugarinę pusę. Dažnai tenka padėti knygą į šalį vien dėl to, kad neįmanoma suprasti, ko tikėtis ir apskritai apie ką yra knyga, o ketvirtasis viršelis tik dar labiau viską supainioja, na, bet šiuo atveju, pataikyta į dešimtuką- nei per daug, nei per mažai. O ir skaitytojams apsispręsti pirkti šią knyga sunkumų, manau, nekilo.

Pereinant prie turinio, kūrinys vaizduoja pirmąją emigracijos bangą į JAV ir ten patekusių lietuvių likimą. Pirmasis skyrius sukuria tokią šventinę nuotaiką, kad net nesinori tikėti, kad gali būti kažkas ne taip. Vaizduojamos tradicinės lietuvių vestuvės. Man, kaip lietuvei, tikrai glosto savimeilę skaitant amerikiečių autoriaus knygą apie lietuvius. Nuo šių vestuvių ir prasideda visa istorija: šeimos atvykimias į JAV, įsikūrimas, darbo paieškos, vaikai, paskola namui... Vaizdas lyg būtų kalbama apie XXI a. tautiečius atskridusius į išsvajotąjį Londoną. Tačiau viskas pamažu ima griūti- kortų namelį nupučia Amerikos vėjas. Netrukus pradeda rutuliuotis problemos, nepritekliai, neteisybė, o kai atrodo, kad jau blogesnės situacijos ir negali būti BUM- pasipila dar skaudesni įvykiai. Galiausiai, prieinama iki taško, kai visas veikėjų gyvenimas susilygina su žeme, nes nebėra tiesiog nieko- svajonių, vilties, užuovėjos. Vienintelis keistas dalykas netikėtai išniręs prieš akis, kodėl pagrindiniai veikėjai netrokšta grįžti atgal į Lietuvą? Matyt, autorius, nebuvo patyręs tėvynės ilgesio ir viską suvedė į neteisingą sistemą. Išaiškėja, kaip žmonės buvo apgaudinėjami, skriaudžiami ir malami kapitalizmo mėsmalės- tikrąja ta žodžio prasme (suprasit, ką turiu omeny perskaitę knygą).

Šią knygą įveikiau per savaitę ir neabejotinai buvau priversta susimąstyti. Ir visgi iškyla klausimas, tai kodėl aš rekomenduočiau ir kodėl verta skaityti šį kūrinį? Atsakymas slypi viename iš Džiunlgėse pateiktų straipsnių: "Pripažinkime - "Džiunglės" buvo parašytos mėginant pakeisti pasaulį." (D.B.)

"Tai itin atviras ir šokiruojantis romanas apie pirmuosius lietuvius emigrantus Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Romane Džiunglės aprašyta XX a. pradžios Čikaga ir jos priemiesčiuose esančios skerdyklos, kuriose dirbo...

"Tai itin atviras ir šokiruojantis romanas apie pirmuosius lietuvius emigrantus Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Romane Džiunglės aprašyta XX a. pradžios Čikaga ir jos priemiesčiuose esančios skerdyklos, kuriose dirbo emigrantai iš visos Europos, tačiau tik lietuviai tapo pagrindiniai romano personažai. Šis romanas pagrįstas tikrais įvykiais - tars lietuvių emigracijos istorija, kuri atskleidžia ir šiandien atpažįstamus siekius - geresnio gyvenimo ir geriau apmokamo darbo svetur paieškas." - sako man anotacija.

Taip, tai itin atviras ir šokiruojantis romanas. Gana detaliai ir atvirai aprašomas darbas skerdyklose, sunkios gyvenimo salygos. Kaip pats autorius U. Sinclair sakė, esą romanu taikęs į širdį, bet pataikęs į skrandį. Norėjęs sukelti gailestį išnaudojamiems, bet išgąsdinęs papuvusiais, užkrėstais ir apnuodytais mėsos produktais.
Iš tikrųjų, skaitant pirmuosius knygos skyrius, kuriuose pagrindinis veiksmas vyksta skerdyklose, sukyla paisšlykštėjimo jausmas būtent dėl pačio mėsos apdorojimo proceso, darbo salygų ir žiurkių ar pačių darbuotojų virimo taukuose (nelaimingas atsitikimas).

Taip, romano pagrindiniai veikėjai lietuviai emigrantai. Bet lietuviai nebuvo vienintėliai dirbę toje mėsmalėje - buvo daug kitų tautybių emigrantų airių, vokiečių, lenkų, čekų, slovakų. Kodėl būtent jie tapo pagrindiniais knygos herojais? Iš įvairių išlikusių U. Sinclairo pasakojimų atrodo, kad jį labiausiai paveikė netyčia sutikta lietuvių vestuvių procesija.
Sutinku, kad mums, lietuviams, romaną tikslinga apibūdinti kaip romaną "apie pirmuosius lietuvius emigrantus". Iš tiesų, galime sužinoti kaip klostėsi pirmųjų lietuvių likimas Amerikoje. Tačiau taip klostėsi ir daugelio kitų emigrantų, dirbusių skerdyklose, likimai.
Tai greičiau romanas apie savęs įtvirtinimą, laimės paieškas, kritimus ir atsikėlimus, bandymą išgyventi, kovą prieš neteisybę ir nelygybę. Bet kokiu atveju, romanas abejingų nepaliks, nesvarbu kokios tautybės esat. Tik galbūt lietuvius tai gali paliesti šiek tiek giliau, suvirpinant visus mažos tautos kompleksus.

Pabaigai norėčiau dar trumpą pagiriamąjį žodį leidyklai. Knygoje yra pateikiamas prof. Giedriaus Subačiaus įvadas, interviu su Prezidentu Valdu Adamkumi bei prof. Dovilės Budrytės esė, kurie leidžia plačiau susipažinti su laikotarpiu ir buvusia situacija. Vertimas labai geras, pačiame tekste yra daug paaiškinimų - džiaugsmas ir malonumas tokį tekstą skaityti.