Šios knygos gyvenime nebūčiau skaičiusi, jei jos nebūčiau gavusi dovanų. Labai prasta knyga. Nuobodūs veikėjai, absurdiškas fiktyvus pasaulis ir kvailoki įvykiai. Nuo milijonieriaus, nuvežančio savo mylimąją į...

Šios knygos gyvenime nebūčiau skaičiusi, jei jos nebūčiau gavusi dovanų. Labai prasta knyga. Nuobodūs veikėjai, absurdiškas fiktyvus pasaulis ir kvailoki įvykiai. Nuo milijonieriaus, nuvežančio savo mylimąją į "Maksimą", ir paliekančio savo vaiką pardavėjai nežinomai prižiūrėti iki skraidančių briedžių.

Turiu senelį, kuris mano, kad knygos skirtos tik pečiui šildyti. Nė nemaniau, kad rasiu knygą, kurią mielai įmesčiau į pečių ir žiūrėčiau, kaip ji pleška. Bet išėjo su dovanota knyga kitaip - atidaviau draugei. Pasigailėjau.

Knyga puiki. Paliginus su kitais musu salies rasytojais viena is geriausiu! Man tikrai buvo idomu. Skaiciau ir galvojau kas toliau? O kas toliau bus? Nuo knygos atsiplest negalejau. Todel per pora dienu perskaiciau. O gaila. Knyga...

Knyga puiki. Paliginus su kitais musu salies rasytojais viena is geriausiu! Man tikrai buvo idomu. Skaiciau ir galvojau kas toliau? O kas toliau bus? Nuo knygos atsiplest negalejau. Todel per pora dienu perskaiciau. O gaila. Knyga skaitau dar karta ir nesigailiu nes ji nuostabi.

Šioje knygoje pasakojama apiedevyniolikametės, studentės Emos gyvenimo atkarpa. Ji ieško darbo, nes reikia susimokėti už mokslus. Ir randa. Ji įsidarbina vaikų aukle pas vieną turtingiausių vyrų pasaulyje. Tačiau jos...

Šioje knygoje pasakojama apiedevyniolikametės, studentės Emos gyvenimo atkarpa. Ji ieško darbo, nes reikia susimokėti už mokslus. Ir randa. Ji įsidarbina vaikų aukle pas vieną turtingiausių vyrų pasaulyje. Tačiau jos viršininkas nepaprastas. Jis vandenis - turintis ypatingų galių. Ema atskleidžia savo šeimos paslaptį, visa jos šeima yra vandeniai. Mano manymu ši knyga paneigia stereotipą, kad lietuvių rašytojų kūriniai yra nepatrauklūs, neįdomūs. Siūlau paskaityti.

"-Ema, gyvenime yra kai kas baisiau už vampyrus, - jis paėmė mano ranką ir priglaudė prie lūpų. - Aš tau viską papasakosiu, tik ne dabar. Noriu, kad manim tikėtum, kad visada manim pasitikėtum, bet kokiu atveju."

Taip taip,...

"-Ema, gyvenime yra kai kas baisiau už vampyrus, - jis paėmė mano ranką ir priglaudė prie lūpų. - Aš tau viską papasakosiu, tik ne dabar. Noriu, kad manim tikėtum, kad visada manim pasitikėtum, bet kokiu atveju."

Taip taip, pagalvojau, vis dar nesiliauja mistinių būtybių egzistencija naujoje paauglių ir vaikų literatūroje... Parašė S. Meyer vampyro ir mirtingosios meilės istoriją, o apie pasekmes nepagalvojo. Argi dar mažai po "Saulėlydžio" pasirodė kitų vampyrų, vilkolakių, puolusių angelų ir t.t.? Kai jau pradėjo lįst visokio plauko būtybės iš kiekvienos pakampės, tai neaplenkė ir lietuviškų ežerų bei salelių. Na ką gi, yra kaip yra.

Knygoje labai pasigedau tikro gyvenimo, tikroviškų žmonių tarpusavio santykių, apie kuriuos autorė, matyt, nepagalvojo. Kaip ir "Saulėlydžio" sagoje, čia aprašoma šeima: visi be proto gražūs, patrauklūs, turtingi, protingi ir dar apdovanoti nežemiškomis galiomis. Į šią šeimą Ema atvyksta dirbti aukle, prižiūrėti gražuolio našlio auginamą trejų metų sūnelį. Mergina priimama į darbą ir tą pačią akimirką iškeliauja į sodybą, kurioje toliau klostosi knygos siužetas.

Retkarčiais erzindavo tam tikri epizodai, nes nemačiau juose logikos, pasirodė banalūs. Pavyzdžiui, atvyko mergina dirbti aukle, o su vaiku (kuris, beje, iš karto ją priėmė kaip mamą), vis nepabūna. Jei jau vyras ieškojo žmogaus, galėsiančio prižiūrėti jo sūnų, tai kurių galų vaiką palieka draugams, virėjai, sodybos prižiūrėtojui, ar dar kažkam, tik ne panelei, kuri juo turėtų rūpintis? Kam tada išvis ją laikyti savo namuose? Kitas gan banalus dalykas - meilės trikampiai ir keturkampiai. Nespėjo Ema kojos įkelti į užmiesčio sodybą, o jau ir šeimininkas, ir jo pusbrolis pametė dėl merginos galvas. Tai atsitiko praktiškai tą pačią dieną. Meilė iš pirmo žvilgsnio? Galbūt. Bet kad visiems taip... Neįtikėtina.

Na, ir aišku, nuo realybės labai nutolstama, kai paaiškėja, jog Ema gali būti undinė, o jos mylimasis milijonierius - vandenis. Va čia tai jau ir juokas suėmė, juolab, kad knygoje rašoma: "yra kai kas baisiau už vampyrus", tai suprask - vandenis. O kuo jis baisesnis, taip ir liko neaišku. Vienintelė vandenio galia - priversti merginas kraustytis dėl jo iš proto ir plėštis nuo savęs drabužius. Nelabai gąsdina. Dar linksmiau pasidarė, kai horizonte pasirodė lyg ir vandenių mafija. Čia, matyt, turėjo būti kažkas panašaus į "Saulėlydžio" Volturius, tik šie jau ne teisybės ieškotojai ir tvarkdariai, o absoliutūs blogiukai. Žinoma, gerieji vis tiek laimi kovą prieš bloguosius ir knyga jau galėtų pasibaigti laimingai, bet netikėtai pabėga šitaip meilę prisiekinėjęs ir visada pasitikėti prašęs Emos mylimasis. Tęsinys - kitoje knygoje, taigi, žiūrėsim, kaip mūsų herojė toliau tvarkysis su dviem vaikais ir savo mylimaisiais.

Pabaigai vertėtų ir kokį gražų žodelį tarti. Labai patiko, kad veiksmas vyksta Lietuvoje, prie mūsų ežerų, jūros ar šiaip gamtoje. Dažnai pamirštame, kokia nuostabi aplinka mus supa, o su pagrindine knygos veikėja Ema galėjau džiaugtis kaitria saulute net ir sausio mėnesį. Romanas sušildė prisiminimais apie vasarą. Neblogai išvystyta detektyvinė siužeto linija, veiksmas, tiesos paieškos, paslapčių aiškinimasis, dabarties persipynimas su legendomis, ir viskas čia, po mūsų langais, atrodo, ranka pasiekiama. Taigi, abi svarstyklių pusės kiek išsilygina, ir pasakyti, kad knyga labai bloga, negaliu. Manau, nuomonė galutinai susiformuos po antrosios knygos dalies "Emos jūra".