Norman Vincent Peale - Entuziazmo galia

Žengus į Birštono Eglės sanatorijos biblioteką ši knyga kaip mat prikaustė mano dėmesį. Pirmu prisėdimu įveikus 80 psl. supratau, kad savaitgalio viešnagės metu jos perskaityti...

Norman Vincent Peale - Entuziazmo galia

Žengus į Birštono Eglės sanatorijos biblioteką ši knyga kaip mat prikaustė mano dėmesį. Pirmu prisėdimu įveikus 80 psl. supratau, kad savaitgalio viešnagės metu jos perskaityti nespėsiu, tad nusprendžiau nusipirkti tokią pat, kai tik grįšiu į Kauną. Na ir ką gi, savaitės bėgyje iš www.sena.lt atkeliavo siuntinys.

Atsižvelgiant į saviugdos temą sakykim, kad knyga senoka 2009 m. leidimo. Vietomis, pateikti pavyzdžiai labai ištęsti, kartais pagaudavau save TIESIOG skaitant, nesigilinant į tai, kas rašoma. Tekdavo padėti knygą į šalį ir imtis kitos veikos. Mokomojoj literatūroj aš mėgstu labiau koncentruotą ir tikslią informaciją, mažiau plečiantis. Tačiau tikrai buvo ir labai daug gerų, motyvuojančių minčių, kurios įkvėpė naujiems žingsniams ir įprastų veiklų plėtojimui.

Teigiamų atsiliepimų apie Norman V. Peale radau ir Robin Sharma knygoje. Nepaisant to, kad autorius prie esmės eiti mėgsta per aplinkui (kas man nėra labai priimtina), išminties perlais dalinasi be skrupulų.
Kiek daug mūsų gyvenime lemia entuziazmas! Jei bent pusę laiko, išnaudojamo bevertėms kalboms, kodėl žmonės “kažko negali”, jie skirtų nuveikti tam, ką gali, pagaliau suprastų, kad viskas išties pasiekiama! Tiesiog reikia veikti. Mokytis iš savo sėkmės, o ne iš pralaimėjimų. Tikroji sunkumų įveikimo paslaptis slypi teisingoje proto būsenoje. Atkreipiau dėmesį, kad paskutiniu metu gan dažnai vartoju posakį – „viskas tik mūsų galvose“. Ko gero, pamažu tai įsisąmoninu.

Dar viena labai patikusi autoriaus mintis, kurią savo gyvenime taikau jau gan ilgą laiko tarpą: „Šiais laikais žmogus, patiriantis tiek daug kasdienio streso, kartais turi pabėgti nuo pasaulio, jei nori jame efektyviai gyventi.“ Žinoma, neatsiskiriu nuo civilizacijos pabėgdama į negyvenamą sodybą ir atsiribodama nuo žmonių, taikau šį principą šiek tiek paprasčiau, ką primygtinai rekomenduočiau visiems – skirti laiko pačiam sau. Nemažai dėmesio hobiams, kurie mane atpalaiduoja ir įkvepia, sukelia daug teigiamų emocijų. Tobulėjimui, saviugdai. O savaitgaliais išskirtinai – jokio darbo. Žmogus pavargsta, nes praranda darną su savimi. Tad linkiu atrasti balansą tarp savo kūno ir minčių, bei suprasti, kad pasaulis nesprogs be jūsų įsikišimo. Atsipalaiduokite ir ieškokite įkvėpimo šaltinių. Nes, su entuziazmu – viskas kitaip! :)