Turbūt skaitymas man yra geriausia terapija bet kokiu atveju. Net ir miegodama sugebu tą daryti. Matomai čia jau įaugę į kraują ir niekas to nepakeis. Ką gi, bet aš čia ne apie tai. Mano rankose perskaityta dar viena knyga,...

Turbūt skaitymas man yra geriausia terapija bet kokiu atveju. Net ir miegodama sugebu tą daryti. Matomai čia jau įaugę į kraują ir niekas to nepakeis. Ką gi, bet aš čia ne apie tai. Mano rankose perskaityta dar viena knyga, kuri buvo žiauri, prikaustanti, šalta ir negailestinga. Aš kartais noriu tokių istorijų, nes daug ką teko matyti studijų metais praktikų metu, yra tekę kalbėti su tokiais žmonėmis, kurie pasirenka tokį gyvenimo būdą, nes man kaip ir daugeliui visada norisi užduoti tą vieną ir vienintelį klausimą: KODĖL? Smalsumas ir noras žinoti mano gyvenime atlieka svarbų vaidmenį. Todėl ir ši knyga buvo neatsitiktinai pasirinkta, o rekomenduota mano vieno pažįstamo, kuris buvo pasirinkęs narkomano gyvenimą, o dabar kaip feniksas prisikėlęs iš pelenų: turi nuostabią šeimą, savo verslą ir kaip jis sako "gyvena gyvenimą". Knyga apie šiuolaikinę visuomenę, kuri svaiginasi narkotikais taip bandydama paslėpti savo nerimą, pabėgti nuo šeimos dramų ir tiesiog "pakaifuoti" pamirštant viską, kas juos supa. Ir tai vyksta visur: tiek turtingose, tiek vidutinės klasės šeimose. Pagaliau tai vyksta gatvėse ištisas 365 dienas per metus visame pasaulyje. Tik kartais mes to nematome arba atsimetame nematantys. Tai viena medalio pusė, o kita: ką reiškia būti stambiausio Atlantos prekeivio narkotikais, žmona? Visa šios moters gyvenimo istorija nusidriekia šioje knygoje, kurioje visas jos gyvenimas papasakojamas per 24 valandas. Tai kronika pasakojanti apie gyvenimą gatvėje be jokių pagražinimų. 24 valandos atrodo tiek daug, bet kartu ir tiek mažai: vieniems - tai gyvenimas, kitiems - mirtis, tretiems - "kaifo" dozė. Viskas tik nuo tavęs pačio priklauso ką pasirinksi. Rekomenduoju aštrių pojūčių mėgėjams.

"Evangelija pagal Greisę" - tai 24 valandų kronika apie gyvenimą gatvėje, kurį supa narkotikai ir jų platintojai. Greisė išpasakoja savo skaudžiausiąją gyvenimo istoriją dviem policininkams, kurie tenori kuo daugiau...

"Evangelija pagal Greisę" - tai 24 valandų kronika apie gyvenimą gatvėje, kurį supa narkotikai ir jų platintojai. Greisė išpasakoja savo skaudžiausiąją gyvenimo istoriją dviem policininkams, kurie tenori kuo daugiau sužinoti apie jos buvusį vyrą - vieną stambiausių narkotikų platintojų, kuris Greisę ir privedė prie nuolatinės dozės poreikio ir kančių jos negavus.

Knygos siužetas ne vientisas, kertasi dvi istorijos. Viena istorija ta, kurioje pasakodama gyvena Greisė ir kita vykstanti tuo pačiu laiku, tik už policijos nuovados sienų. Abi istorijos siejasi su tuo pačiu faktu - narkotikai ir juos vartojantys žmonės.

Nors yra vietų, kurios atrodo neįtikinamos ir netikroviškos, tačiau ši knyga ne vieną kartą verčia skaitytoją susimastyti, moko, net gąsdina savo įvykiais. Gaila, kad ji neparemta tikrais kokio nors žmogaus gyvenimo įvykiais, nes tokiu atveju, turbūt neliktų dvejojančių, kad tai kas vyksta kai kurių žmonių gyvenime yra žiauru ir negailestinga. Kartais gali tapti norkomanu ir prieš savo valią, ši knyga tai puikiai patvirtina ir nupasakoja vieną iš galimybių, kaip tai gali nutikti.

Perskaičiau ją per du ramius rudens vakarus. Nors knyga nėra didėlės apimties, tačiau man patiko, kad kalbama aiškiai, neištemptai. Juk gyvenant tokį gyvenimą kaip Greisės nėra laiko kalboms, tau reikia kuo greičiau gauti dar vieną dozę narkotikų iki kol jų poveikis baigsis ir tu ieškosi dar vienos (ir taip ne vienerius metus).

Baisu kiek žmonės gali paaukoti dėl to, kas sugriovė jų gyvenimus. Baisu, kaip jų neištempia iš to liūno brangių žmonių mirtys, žmonių, kuriems jie rūpi meilė ir pasitikėjimas.

Kažkam ši knyga galbūt pasirodys banali, ir kad joje nerašoma nieko ypatingo, nei kitose knygose panašia tematika, tačiau kiek skirtingų knygų būtent panašia tema esu perskaičiusi, ši buvo kitokia...