“Išlindusi” iš L.Riley romanų, norėjau prieš Mamos dieną perskaityti kažką išskirtinio, savo ir sentimentalaus. Paėmiau į rankas Živilės Kropaitės - Basiulės knygą ir pagalvojau, jog tai bus liūdna istorija kaip ir...

“Išlindusi” iš L.Riley romanų, norėjau prieš Mamos dieną perskaityti kažką išskirtinio, savo ir sentimentalaus. Paėmiau į rankas Živilės Kropaitės - Basiulės knygą ir pagalvojau, jog tai bus liūdna istorija kaip ir dauguma apie tremtį ir lagerius. Bet ji visai kitokia…Pradedant nuo pagrindinės herojės - Močiutės Onos - charizmatiškos asmenybės ir baigiant rimtais ir kartu labai juokingais pasvarstymais apie gyvenimą ir kas aktualu šiandien kiekvienam iš mūsų.
Istorija įtraukia ir primena laikus ant močiutės kelių su paraginimais papasakoti apie karą, jos pirmąjį vyrą, išniekintą turgaus aikštėje už “banditavimą”, jos seserį, kuri padėjo miško broliams ir už tai atliko bausmę kalėjime…Tokių istorijų daug ir įvairių, bet tik užrašyta istorija gali būti amžinai gyva, nes laikas eina ir viskas pasimiršta ir nueina amžinybėn.
Ši istorija yra apie tikrą Lietuvos Dukrą, Mamą, Močiutę, kuri gyvenimo mėtyta ir vėtyta, bet iki šių dienų išlaikiusi puikų humorą ir polėkį. Dar kartą įsitikini, jog žmogui ribų nėra, jog žmogus gyvas Tikėjimu, Viltimi ir Meile…
Ši knyga šių dienų karų kontekste dar labiau sustiprina, paguodžia, nuramina ir teikia Viltį, kad ir po tamsiausios nakties gali būti šviesu ir jauku - kaip ir mielos Onos gyvenimas.
Puiki istorijos pamokama su gero humoro ir ironijos doze ir keliamu retoriniu klausimu skaitytojui: o kur Tu šiandien stovėtum ir už ką, kai kulkos renkasi Tavo artimuosius, kai Tavo Laisvė paminta?
Su artėjančia Mamos diena :)