Dvi U. Radzevičiūtės knygos per dvi dienas? Kas šiais laikais apskritai dar rašo tokias trumpas knygas, kurios nesiekia net 100 puslapių? :)

Vertinu 4 žvaigždutėmis, nors iš tikro duočiau 3.5. Nors aš vis dar nesuprantu to...

Dvi U. Radzevičiūtės knygos per dvi dienas? Kas šiais laikais apskritai dar rašo tokias trumpas knygas, kurios nesiekia net 100 puslapių? :)

Vertinu 4 žvaigždutėmis, nors iš tikro duočiau 3.5. Nors aš vis dar nesuprantu to visų pasiutimo ir žavėjimosi ja, man "Frankburgas" patiko kur kas labiau nei "Strekaza" (šiandien jau apsisprendžiau kad ta knyga man nepatiko). Kažkas "Goodreads" recenzijose rašė, kad šita U. R. knyga yra mažiausiai U. R.'iška. Sekant šia logika, tikriausiai man labiausiai patinka U. R., kai ji rašo nepanašiai į save :)

Vis tik man U. R. kūriniai (kiek galiu spėti perskaičiusi tik dvi knygas) man primena šiuolaikinį meną - kuo nesąmoningiau.. aa.. hmmm.... turiu galvoje konceptualiai :P... tuo labiau liaupsinama. Neatrodo, kad šita knyga turėtų daug prasmės, logikos ar bent normalesnį naratyvą. Vis tik skaityti smagu, o ir ofiso faunos tipažai gerai užčiuopti. Extra bonus: "Koks besturis darbuotojas esi? Atpažink save ir draugus".

Tai tiek.

Kaip ir kitos šios rašytojos knygos - ši mane sužavėjo. Ir ne tik savo nepakartojamu rašymo stiliumi. Perskaičiau ir paliko toks jausmas, jog rašytoja padirbėjo mano darbe, atsisėdo ir su itin gera humoro doze parašė apie...

Kaip ir kitos šios rašytojos knygos - ši mane sužavėjo. Ir ne tik savo nepakartojamu rašymo stiliumi. Perskaičiau ir paliko toks jausmas, jog rašytoja padirbėjo mano darbe, atsisėdo ir su itin gera humoro doze parašė apie ten dirbančius žmones knygą. Netgi personažų pareigos atrodo atitinka darbuotojus. Eilinį kartą - NUOSTABU.