Knyga nėra nei labai įdomi nei labai įtraukianti, tačiau labai svarbi moraliniu požiūriu. Joje pasakojama vieno gydytojo išlikimo Aušvice istorija ir kokie buvo jo santykiai su kitais lagerio gyventojais. Labiausiai...

Knyga nėra nei labai įdomi nei labai įtraukianti, tačiau labai svarbi moraliniu požiūriu. Joje pasakojama vieno gydytojo išlikimo Aušvice istorija ir kokie buvo jo santykiai su kitais lagerio gyventojais. Labiausiai rekomenduotina ši knyga visiems tiems, kurie nori plačiau sužinoti, kaip buvo sudarytas visas platusis Aušvico kompleksas, kokia buvo kalinių hierarchija ir kokiais būdais buvo galima papirkti viršininkus ar esesininkus, kad galėtum lageryje išlikti dar bent vieną dieną. Žinoma, lengva kalbėti žmogui, kuris buvo gydytoju, nes jiems buvo daugiausia galimybių išlikti. Vis dėlto, turėjai mokėti suktis ir pernelyg nepasitikėti savo jėgomis. Daugelį mirčių lemdavo tiesiog aklas atsitiktinumas.
Pagrindinė knygos linija yra autoriaus santykiai su savo žmona Friedele. Vis dėlto, reikia nepamiršti, kad knygos pabaigoje yra paaiškinimai, kas įvyko knygos autoriui po karo. Paaiškėja, kad 1957m. autorius su Friedele išsiskyrė. Tai žinant, visa ta romantiška istorija atrodo veidmaniškai. Jeigu net Aušvicas nesugebėjo suartinti, tuomet nieko tikro ir nebuvo. Kita vertus, knyga labai paslaptinga, labai smarkiai neišpildyta, vienpusiška ir su daugybe nutylėjimų.
Vis dėlto, tai dar viena tikra moralinė istorija apie didžiausią Žmonijos tragediją. Tai proga dar kartą prisiminti istoriją, kurioje kenčia tie, kurie nieko nepadarė, bet kurių gyvenimo ir mirties linija buvo surežisuota iš anksto.
Kartu nepamirškime į visa tai pažvelgti ir iš kitos perspektyvos. Fašizmas puikiai klestėjo vienoje moderniausių to meto kapitalistinių valstybių. Tie, kurie investavo kapitalą į tankų kūrimą, puikiai žinojo, kur visa tai veda. Tie, kurie pardavinėjo dujas( "zyklon B"), puikiai viską suprato. Kas iš mūsų galėtų pasakyti pavardes tų, kurie krovėsi milijonus sau į kišenę, kai jų bendrapiliečiai išnyko kaip dūmai? Internetiniai straipsniai greitai parodo mokslininkus, tokius kaip Fritz Haber, kurie nulėmė dujų atsiradimą. Bet kur pavardės visų tų, kurie valdė chemijos ar karo pramonės įmones? Kur jų išpažintys ir prisiminimai? Kur tas moralės balsas, kai kalbame apie žmones, kurie nusiperka savo nekaltumą?

Šią knygą perskaičiau po Tatuiruotojo. Ta pati stovykla, tas pats metas, bet taip skirtinga. Net tvarka pačioje stovykloje atrodo kitokia, žinoma, pirmojoje labiau Birkenau aprašoma, bet.. Jausmas toks, kad atviriausiai,...

Šią knygą perskaičiau po Tatuiruotojo. Ta pati stovykla, tas pats metas, bet taip skirtinga. Net tvarka pačioje stovykloje atrodo kitokia, žinoma, pirmojoje labiau Birkenau aprašoma, bet.. Jausmas toks, kad atviriausiai, sukrečiamiausiai šia tema parašytas Dievų miškas, tik vieta ne ta.