Visada klasika užburia…puiki satyra, kuri aktuali ir šiandien. Visi nori valdyti ir nori, jog visi klausytų. Ir puikus sugretinimas gyvulių ir žmonių. Kada žmonės tampa gyvuliais ir kada gyvuliai gali tapti Žmonėmis. Atrodo,...

Visada klasika užburia…puiki satyra, kuri aktuali ir šiandien. Visi nori valdyti ir nori, jog visi klausytų. Ir puikus sugretinimas gyvulių ir žmonių. Kada žmonės tampa gyvuliais ir kada gyvuliai gali tapti Žmonėmis. Atrodo, tik vienas žingsnis ir nėra vieno teisaus.
Puiki knyga, kas nori vėl skaniai pasijuokti ir tuo pačiu giliai pamąstyti :)

Pirmąkart šią knygą skaičiau prieš dvejus - trejus metus. Nuo to laiko ji sau taip ir gulėjo tarp kitų knygų, nors akį į ją vis užmesdavau. Artimiausiu metu neturėjau planų knygą skaityti dar kartą, tačiau praklausius...

Pirmąkart šią knygą skaičiau prieš dvejus - trejus metus. Nuo to laiko ji sau taip ir gulėjo tarp kitų knygų, nors akį į ją vis užmesdavau. Artimiausiu metu neturėjau planų knygą skaityti dar kartą, tačiau praklausius režisieriaus Karolio Kaupiniu minčių laidoje "Visi savi", nusprendžiau, kad vertėtų tai padaryti.
Kadangi ir pirmą kartą skaitydama knygą nebuvau labai maža, turėjau šiokį tokį žinių bagažą, suvokimą, antras skaitymas kokių nors stebuklų knygos supratime nepadarė. Labiau ją skaičiau dėl paties siužeto, personažų prisiminimo, tam tikrų vietų užakcentavimo. Pati jutau, kad nors knygą esu skaičius, bet nieko apie ją negalėčiau pasakyti. Dabar jau galiu :D. Knygą tikrai yra nesenstanti, kurią reikėtų ir reikėtų skaityti. Netgi po kelis kartus. Šią istoriją galima pritaikyti ir kasdieniuose reikaluose. Galų gale net ir artimoje aplinkoje. Ir nebūtinai dėl to turi būti praliejamas kraujas ar surasti "kaltieji". Žodžiu, skaitai ir galvą kratai, kokie galime būti akli ir naivūs, kaip kartais lengva gali būti mumis manipuliuoti ir vedžioti už nosies. Ir nuo šito dalyko nė vienas nėra apsaugotas.

Skaitoma kur kas lengviau nei „1984-ieji“, tačiau sukelianti ne mažiau pykčio ir palyginimų. Liūdna, kad lyg šiol aktuali. Skaitai ir viliesi, kad dar po kažkiek metų pasiėmus šią knygą į rankas, sutapimų rasis vis...

Skaitoma kur kas lengviau nei „1984-ieji“, tačiau sukelianti ne mažiau pykčio ir palyginimų. Liūdna, kad lyg šiol aktuali. Skaitai ir viliesi, kad dar po kažkiek metų pasiėmus šią knygą į rankas, sutapimų rasis vis mažiau.

Vertėjo perskaityti. Galvoje mintys pačios lygino tekstą, anų dienų nutikimus su šiais laikais. "Pasakojimas apie revoliuciją, pasukusią šunkeliais - ir apie tai, kaip puikiai buvo pateisinamas kiekvienas būsimas jos pradinės...

Vertėjo perskaityti. Galvoje mintys pačios lygino tekstą, anų dienų nutikimus su šiais laikais. "Pasakojimas apie revoliuciją, pasukusią šunkeliais - ir apie tai, kaip puikiai buvo pateisinamas kiekvienas būsimas jos pradinės doktrinos iškraipymo žingsnis" - Orvelas (1945)

Kūrinys, kurį privalu perskaityti klasikinių kūrinių gerbėjams ar tiesiog nors šiek tiek išsilavinusiam žmogui. Pati seniai apie šį kūrinį girdėjau, bet taip ir nebuvau jo perskaičius. Tad vieną dieną paėmiau į rankas...

Kūrinys, kurį privalu perskaityti klasikinių kūrinių gerbėjams ar tiesiog nors šiek tiek išsilavinusiam žmogui. Pati seniai apie šį kūrinį girdėjau, bet taip ir nebuvau jo perskaičius. Tad vieną dieną paėmiau į rankas George Orwell "Gyvulių ūkį" ir ištaisiau pastarąją klaidą.
"Gyvulių ūkyje" parodoma tikroji revoliucinių judėjimų neigiama pusė. Kolektyvinės mintys, norai ir siekiai gali greitai tapti egoistiški vieno asmens planai. Žmonės - kaip gyvuliai ūkyje. Vieni turi būti pavaldiniai, o kiti - valdantieji. Taip pasaulis sutvertas. Ir tas, kuris norės sudrumsti šią tvarką bus nubaustas baisia bausme.
G. Orwell'as kritikuoja totalitarizmą. Politinę santvarką, kai vienas žmogus valdo visą visuomenę pasitelkdamas propagandą, prievartą. Tokia buvo XX a. pasaulio tikrovė, kurios nepaneigs niekas. Galiu padaryti išvadą, jog šis perskaitytas Orwell'o kūrinys tikrai bus ne paskutinis. Jau rankose laikau "1984- uosius".

Puiki satyra. Puikus rašymo stilius ir siužetas, kuriuo dar labiau mėgausis žmogus, kuris bent truputėlį nusimano apie Rusijos politiką XXa pradžioje, tiksliau, po Lenino mirties (nors kai kurie teigia, kad Senasis Majoras yra...

Puiki satyra. Puikus rašymo stilius ir siužetas, kuriuo dar labiau mėgausis žmogus, kuris bent truputėlį nusimano apie Rusijos politiką XXa pradžioje, tiksliau, po Lenino mirties (nors kai kurie teigia, kad Senasis Majoras yra Markso prototipas, bet aš linkusi manyti, kad tai yra Leninas). Apskritai man pastebėjau, kad man sunku komentuoti G. Orwell kūrinius, nes man tiesiog norisi įbrukti juos žmogui į rankas, kad perskaitytų, o tada diskutuoti.

Antrojo pasaulinio karo metu sovietai buvo britų sąjungininkai, o Stalinas Britanijoje itin gerbiamas. Pastarasis dalykas Orvelui labai nepatiko, komunistų vykdomus žudymus ir kitokį terorą jis jau buvo patyręs kovodamas...

Antrojo pasaulinio karo metu sovietai buvo britų sąjungininkai, o Stalinas Britanijoje itin gerbiamas. Pastarasis dalykas Orvelui labai nepatiko, komunistų vykdomus žudymus ir kitokį terorą jis jau buvo patyręs kovodamas Ispanijos pilietiniame kare 1937 m. Tuos pačius dalykus jis matė vykstant ir SSRS. Ten jau susiformavo aiški hierarchinė visuomenė ir tai nebuvo socialistinė šalis, kokia ją visi laikė. Todėl, norėdamas parodyti Vakaruose gyvenantiems žmonėms koks iš tikrųjų yra sovietinis režimas, Orvelas 1944 m. pradžioje ir parašė politinę alegoriją "Gyvulių ūkis". Kaip pats Orvelas sakė, tuo metu Britanijoje kritikuoti Čerčilį buvo normalu, o Stalino jokiu būdu negalima, todėl teko daug vargti, kad ši stalinistinį režimą apnuoginanti satyra butų išleista. Išspausdinti ją pavyko 1945 m. rugpjūtį.

Kūrinyje pasakojama kaip gyvuliai, nepatenkinti savo šeimininku ponu Džonsu, sukyla, išveja jį iš ūkio ir pradeda šeimininkauti patys. Visi svajoja, kad taip galės gyventi geriau - mažiau dirbs, o maisto turės daugiau. Gyvuliams vadovauja kiaulės, nes jos protingiausios. Sukuriami įsakymai, kurių reikia laikytis, ir iš pradžių visi lygūs bei laimingi. Bet po truputį kiaulės iškraipo pradinius įsakymus, įgyja vis daugiau teisių ir privilegijų, o išsvajota gyvulių lygybė virsta žiauria diktatūra, ir gyvuliai kiaulių išnaudojami dar baisiau negu buvo išnaudojami pono Džonso.

Tai pirmasis mano skaitytas Orvelo kūrinys. Viskas nuostabiai pavaizduota: pažadai, "elito" susiformavimas, privilegijų pateisinimas, melas, smegenų plovimas ir išnaudojimas. Puikiai pažįstami tie sovietiniai atributai: demonstracijos, ordinų skyrimai, vėliau atėmimai, didvyrių pavertimas priešais. Tiesiog mėgavausi skaitydamas.

Be paties kūrinio, knygoje dar yra įžanga ir keli priedai, kur pasakojama apie kūrinio atsiradimą. Visa tai irgi buvo labai įdomu perskaityti.



Išleido: Jotema, 2009 m., 191 psl.

Štai ir pirmoji mano šių metų knygų iššūkio knyga. Ruth Rendell apie ją rašė: "Tai knyga visiems, kiekvienam paprastam žmogui, jos ryškis nepriblėsęs ir po penkiasdešimt metų", ir tai absoliuti tiesa.

Lengvai skaitoma...

Štai ir pirmoji mano šių metų knygų iššūkio knyga. Ruth Rendell apie ją rašė: "Tai knyga visiems, kiekvienam paprastam žmogui, jos ryškis nepriblėsęs ir po penkiasdešimt metų", ir tai absoliuti tiesa.

Lengvai skaitoma George Orwell knyga "Gyvulių ūkis" primena pasaką, tačiau ši pasaka labiau skirta suaugusiam skaitytojui, nei mažamečiui prieš miegą. Nors ji vaizduoja įvykius vykusius 1943 metais, tačiau joje gali atrasti akcentus, kurie vyksta šiomis dienomis. Šmaikšti politinė alegorija apie revoliuciją vykstančią tarp gyvulių ir žmonių. Apie statomus ir griaunamus malūnus, mūšius ir tai, kaip gyvūliai mėgina vieni tvarkytis išsikovotame ūkyje.

Daug apie ją pasakoti manau nereikia, nes Orwell'as ir taip žinomas ir daugumos mėgstamas autorius. Naujame jo leidime, kurį perleido lietuvių kalba 2009 metais, įrašyta ir ankščiau neskelbta autoriaus pratarmė. Joje gana smulkiai nupasakojama, ką autorius norėjo pasakyti skaitančiajam savo knygoje. Taip pat, kaip keitėsi knygos pavadinimas skirtingose šalyse ir kodėl ji tokia aktuali šiandieniniame pasaulyje.

Asmeniškai man ši knyga labai patiko. Taip, kaip autorius gana tragiškus ir absurdiškus dalykus paverčia šmaikščia pasaka, mane sužavėjo. George Orwell'o mokėjimas kiekvienam svarbesniam revoliucijos veikėjui priskirti po pasakos personažą, kurio portretas toks aiškus, ir atrodo toks žinomas. Skaitant knygą, autorius skaitytoja priverčia ir juoktis ir pykti. Juk tai, kas vyksta Gyvulių ūkyje, vyksta ir šiandieniniame pasaulyje. Bet tik skaitant, sustoji ir pamąstai apie tai. Visi taip susigyvenę su vyraujančia tvarka, kad tai niekam nebekelia nuostabos.

Vienu ar kitu atveju, manau rašytojas norėjo skleisti mintį, kad bet kokia korupcija, ankščiau ar vėliau veda į pražūtį. O vieni visuomenės sluoksniai, nuo kitų skiriasi tik menkutėmis privilegijomis. Valdžia stengiasi valdyti žmogų, o tik jis sprendžia, jam priešintis ar prie visko prisiderinti.

Bet kuris šiuolaikinis žmogus turtų perskaityti šią knygą. Ši knyga priverčia susimąstyti, kad niekada žmogus nebus laisvas. Išsikovoję vieną laisvę, mes patys savo noru tampame kažkieno vergais.

Rašytojas puikiai...

Bet kuris šiuolaikinis žmogus turtų perskaityti šią knygą. Ši knyga priverčia susimąstyti, kad niekada žmogus nebus laisvas. Išsikovoję vieną laisvę, mes patys savo noru tampame kažkieno vergais.

Rašytojas puikiai pateikia pagrindinę esmę, nieko negrąžindamas ir pagrindiniais veikėjais pasirinkęs gyvulius. Gyvuliai, išsikovoję ūkį ir patys pradėję jame vadovauti, patenka į kiaulių vergiją patys to nesuprasdami, nes laikas jiems ištrynė iš atminties kaip buvo anksčiau. Jeigu valdai dabartį, reiškiasi valdai ir praeitį, nes praeitis tampa tik istorija, kurią galima perrašyti.

Tikrai puiki knyga!

Gyvulių ūkis - antra mano skaityta Orvelo knyga. Tiek 1984, tiek Gyvulių ūkis, dažnai linksniuojami kartu, man paliko didžiulį įspūdį, bet tai yra vienos iš nedaugelių knygų, apie kurias sunku ką nors ir pasakyti. Kalbėta...

Gyvulių ūkis - antra mano skaityta Orvelo knyga. Tiek 1984, tiek Gyvulių ūkis, dažnai linksniuojami kartu, man paliko didžiulį įspūdį, bet tai yra vienos iš nedaugelių knygų, apie kurias sunku ką nors ir pasakyti. Kalbėta tiek daug ir garsiai, kad ką čia jau bepasakysi, o ir susižavėjimo šiais romanais žodžiai neišreikši.

Tikrų tikriausia ir labai taikli politinė alegorija, kuri ką tik mokyklą baigusiai abiturientei, kurios galvoje vis dar sukasi visuotinės istorijos faktai ir fakteliai su Rusijos revoliucijos baisybėmis tarp jų, sukėlė įvairiausių jausmų, leido dar kartą sudėti akcentus ir žavėtis Orvelo sąmoju.

Dar daugiau apmąstymų sukėlė ir žavesio pridėjo ir kai kurie kontekstiniai dalykai. Pirmiausia tai, kad Orvelas pats buvo socialistinių pažiūrų, kas prideda visam kūriniui dar daugiau vertės, nes tai paverčia tekstą nebe antiideologiniu paburnojimu, bet nuoširdžiu, argumentuotu ir pasvertu kritikavimu. Taip pat paties autoriaus pastabos, primygtinai verčiančios pripažinti, kad Gyvulių ūkis, nepaisant akivaizdžių sovietinio rėžimo detalių, pašiepia ne vien jį, bet apskritai revoliucijas, kurios nebetenka savo prasmės ir paprasčiausiai virsta pučais.

Romanas, kuris bet kuriam, kuris nors kiek gaudosi istorijos vingrybėse, paliks neabejotiną įspūdį, kurį tikrai verta būtų įtraukti į literatūros kursą vietoje kitų abejotinų kad ir anglų literatūros ale šedevrų. Žodžiu, spaudžiu dešinę Orvelui už tikrai puikų kūrinį.

Tikriausiai ne kartą esate girdėję apie ką George Orwell knyga "Gyvulių ūkis". O jei ne, tai trumpai pasakysiu, kad tai pasakėčia apie socializmą. Knygelė plona, tačiau aš ją skaičiau su pertraukomis ir pabaigiau visai...

Tikriausiai ne kartą esate girdėję apie ką George Orwell knyga "Gyvulių ūkis". O jei ne, tai trumpai pasakysiu, kad tai pasakėčia apie socializmą. Knygelė plona, tačiau aš ją skaičiau su pertraukomis ir pabaigiau visai neseniai. Galbūt tai, kad pabaigiau jau užsiėmusi galvą rūpesčiais, man ji labai didelio įspūdžio nepadarė. Iš tiesų, man patiko pirmoji knygelės dalis, kuri prasidėjo šviesiomis idėjomis, kova už gerovę, o pabaiga, deja, baigėsi išnaudojimu ir savivale. Nieko bloga apie knygą negaliu pasakyti, patiko man kai kurie veikėjai, tokie kaip arklys Boksininkas, kuilys Sniegius, asilas Benjaminas, tačiau kažkokių rimtų minčių nesukėlė.

"Niekas nepriklauso tau vienam, išskyrus kelis kubinius centimetrus kaukolėje"

Apysakoje "Gyvulių ūkis" pasakojama apie gyvulius, sukylančius prieš ūkio šeimininką - Rusijos imperinį režimą - ir surengiančius revoliuciją....

"Niekas nepriklauso tau vienam, išskyrus kelis kubinius centimetrus kaukolėje"

Apysakoje "Gyvulių ūkis" pasakojama apie gyvulius, sukylančius prieš ūkio šeimininką - Rusijos imperinį režimą - ir surengiančius revoliuciją. Apie tai, kaip ši revoliucija palaipsniui virsta nauja klasine sistema, kurioje kiaulės tampa tironiška valdančiąja klase, o gyvuliai atsiduria beveik dar blogesnėje padėtyje negu buvo prieš tai.

"1984-uosiuose" autorius inscenizuoja, kaip būtų totalitarizmui įsigalėjus, net tokiose ilgas demokratines tradicijas turinčiose šalyse kaip Didžioji Britanija. Knyga, parašyta 1948 m., vis dar yra skaitomi - tai reiškia, jog politiniu atžvilgiu ji išlieka aktuali. Tai antiutopinis romanas-satyra, kurio pagrindinis veikėjas Winston Smith, intelektualus Teisybės ministerijos biurokratas, gyvena diktatūroje 1984-aisiais. Jis dirba istorijos klastojimo skyriuje, kuriame falsifikuojama/perrašinėjama istorija taip, kad ji atitiktų šios dienos aktualijas.

Išvada - tai hiperbolizuotas romanas apie nuolatinę ir, atrodo, beviltišką kovą prieš sistemą. Knyga yra įtraukta į "privalomus perskaityti" sąrašus, viena įtakingiausių knygų ir pan., bet man ji nepatiko. Nuobodi, sunkiai skaitosi.

Subjektyvus įvertinimas: 3 iš 10 balų.

Apžvelgdama George Orwello "1984-uosius" rašiau, kad "tai tikriausiai stipriausia knyga, kokią man teko skaityti", tačiau tuo metu aš dar nebuvau skaičiusi "Gyvulių ūkio".

Buvau pamiršusi, kas G. Orwellas per vienas. Aš...

Apžvelgdama George Orwello "1984-uosius" rašiau, kad "tai tikriausiai stipriausia knyga, kokią man teko skaityti", tačiau tuo metu aš dar nebuvau skaičiusi "Gyvulių ūkio".

Buvau pamiršusi, kas G. Orwellas per vienas. Aš maniau, kad "1984-ieji" žiauriai stipru, tačiau čia sakyčiau stulbinama. Skaitant gėrėjausi rašytojo talentu, kitaip to nepavadinsi. Man tik įdomu, kas būtų jei Orwellas būtų rašęs tiesiog grožinę literatūrą, be jokių aliuzijų į politiką, asmenybes realiam gyvenime ir ideologijas. Turbūt turėtume dar geresnių arba gausiau jo darbų. O gal kaip tik savo talentą kurti jis ir išryškindavo tik politinių mūzų pagautas, kas žino...

Šiaip ar taip, skaičiau ir gėrėjausi. Fantastika, mano manymu, aukščiausio lygio, be galo įtaigi, netgi linksma, stebinanti išradingumu, tokia, kuria galima mėgautis. Kaip pavyzdį pateiksiu dalelę siužeto, jei norit praleiskit - kaip ir aišku iš aprašymo gyvuliai nuverčia šeimininką, išvaro visus žmones iš ūkio. Šeimininkas bando sugrįžti į fermą, tačiau gyvuliai ginasi: pirmoji gynybos linija - paukščiai - apšika žmones, toliau puola žąsys ar antys kąsdamos blauzdas, asilas kanopom spardo ir t.t. Gyvuliai laimi, išvaro žmones, vakare susirenka atšvęsti, visa tai pavadina Tvarto mūšiu ir kasmet sutaria mūšį paminėti iššaunant iš šautuvo, paimto iš išvarytojo šeimininko.

Tiesa, pasiklausius siužeto ar paskaičius aprašymą, iš pradžių knyga gali pasirodyti absurdiška, kvaila, nesąmoninga. Visgi reikia tik pradėti skaityti ir tokios mintys išnyksta. Be to, knyga gi aliuzija į totalitarinį SSRS valdymą, tad dar ir tai duoda milžinišką sąmoningumo pliūpsnį.

Beje, jei jau prakalbom apie alegoriją, tai čia viskas taip pat super. Skaitant iškart galima atpažinti sovietiškojo laikotarpio ir ypač tuometinio valdymo ypatumus. Dar, manyčiau, knyga padeda suvokti (tiksliai nežinau, kiek teisingai) kaip lygiateisiškumu pagrįsta ideologija - socializmas - virto į tai, ką istorijos vadovėliai paišo į vieną nesąžiningiausių valdymo laikotarpių.

Iki pusės knyga man labai patiko, stebėjausi ir juokiausi iš rašytojo sumanumo. Kita pusė buvo liūdnesnė, alegorija labiau jaučiama, skaitant jautei neteisybę, todėl ėmė savotiškas knyginis piktumas. Tačiau toks jausmas ir turėjo būti - kalbama apie režimą, kuris apgaudinėjo žmones... šiuo atveju gyvulius. Jausmas iš tos pačios serijos, kai būna pikta, tačiau knygoje to ir siekiama, tad visgi teigiamas.

Iš tikrųjų tai man labai labai patiko. Ir aš siūlau ją tiesiog perskaityti visiems. Galit praleisti pratarmes (o jų ten trys), galit nekreipt dėmesio (jeigu tik pavyks) į aliuzijas, į visą tą politinį reikalą. Siūlau tiesiog paskaityti ir "pakaifuoti" velniškai stipriu darbu.