Susidomėjau šia knyga perskaičiusi atsiliepimą apie ją. O ir kaip kitaip, kai perskaitai prisipažinimą, jog detektyvų nemegėjas liaupsina knygą. Nors dažniausiai tokie dideli lūkesčiai, kad radau tikrai gerą knygą,...

Susidomėjau šia knyga perskaičiusi atsiliepimą apie ją. O ir kaip kitaip, kai perskaitai prisipažinimą, jog detektyvų nemegėjas liaupsina knygą. Nors dažniausiai tokie dideli lūkesčiai, kad radau tikrai gerą knygą, nepasitvirtina, šį kartą nenusivyliau. Tiesa, plataus masto ir genialiai suktų blogio planų čia niekas nekuria, tačiau ir vienas "paprastas" nusikaltimas turi nemažai paslapčių, kurios neduoda skaitytojui ramybės, kol nėra atskleidžiamos iki galo.

"Įrašyta kauluose" jau antroji (iš keturių) knyga apie teismo mediką Deividą Hanterį. Šioje dalyje veiksmas vyksta dėl didelių audrų nuo išorinio pasaulio atskirtoje saloje. Uždara aplinka, ribotas skaičius įtariamųjų, būtinybė veikti ir pasikliauti tik savo nuožiūra. Kuo daugiau išsiaiškinama, tuo daugiau nutinka nelaimių, tad reikia vis labiau skubėti, o įtampa tik didėja.

Pagrindinis veikėjas yra teismo medikas, kuris paprastai kviečiamas, kai kūnai yra suirę, lieka maža tikimybė rasti įkalčių. Deividas Hanteris nėra detektyvas, jam nepriklauso tirti nusikaltimo, tačiau aplinkybės susiklosto taip, kad jam tenka patekti į visų įvykių sūkurį. Ši knyga žavi tuo, kaip paprastas žmogus elgiasi susiklosčius neįprastoms aplinkybėms.



Nors ima atrodyti, kad knygoje atsakyti jau visi klausimai, kai akimirksniu situacija pasikeičia ir belieka skaityti toliau, siekiant viską sužinoti. Tai detektyvas, kurio negalima padėti į šalį, kol visa knyga neperskaityta. Nors ir tada nepažadu ramios atomazgos.

Oficiali dalis: Teismo medikas Deividas Hanteris jau buvo netoli namų, kai jį sustabdė telefono skambutis. Runoje, vienoje iš Hebridų salų toli Atlanto vandenyne, rastas lavonas. Atvykęs į audrų purtomą salą, teismo medikas...

Oficiali dalis: Teismo medikas Deividas Hanteris jau buvo netoli namų, kai jį sustabdė telefono skambutis. Runoje, vienoje iš Hebridų salų toli Atlanto vandenyne, rastas lavonas. Atvykęs į audrų purtomą salą, teismo medikas susiduria su sunkiu nusikaltimu. Beveik visiškai suanglėjęs lavonas rastas senoje lūšnelėje; vietos policijos pajėgos linksta tai laikyti nelaimingu atsitikimu, tačiau Deividas tuo netiki. Tirdamas gaisravietę, jis padaro išvadą, kad auka buvo nužudyta. Padėtis tampa dar grėsmingesnė, kai audra atskiria salą nuo išorinio pasaulio, pastiprinimas neatvyksta, o velniška ugnis įsiplieskia vėl. Tai reiškia tik viena: žudikas tyko saloje ir teismo medikas privalo jį rasti, kol dar ne per vėlu.

Mano jausmai:

Detektyvas.

Prasideda intriguojančiai: "Esant tinkamai temperatūrai dega viskas. Medis. Drabužiai. Žmonės." Toliau tiksliau aprašoma, kaip tie žmonės dega ir sudega.

Istorija pasakojama teismo medicinos antropologo akimis...(jau kažkur girdėta... ir matyta... ir mėgstama, jei kalbėsime apie vieną rodomą serialą Lietuvoje).

Pagrindinis veikėjas apibūdina save: "Verčiu mirusiuosius papasakoti savo istorijas"

Na, ir papuola tas teismo medicinos antropologas į tolimas Škotijos salas kažkur Atlanto vandenyne... Maža bendruomenė... vieni kitus pažįsta. Į svetimus žvelgia įtariai ir nedraugiškai. Bet ir tame užkampyje gyvena žmonės. O žmonės visada turi savų paslapčių. O dabar tarp tos saujelės žmonių atsirado nedorėlis, kuris drumsčia salos ramybę... vat vat... tad dar daugiau klausimų ir paslapčių, ir įtarimų, ir hipotezių... o dar audra saloje...vat vat...

Viskas susipina, persipina ir išaiškėja, kai tam laikas, bet... rašytojas ilgai vedžioja už nosies...

Knyga turi viską, ko galima tikėtis iš įtempto siužeto knygos.

Veikėjai pristatomi, kaip pramoga skaitytojui, kad jis galėtų spėlioti, kas ko prisidirbęs ar prisidėjęs prie negerumų saloje.

Kiekvienas skyrius užsibaigia taip, kad toliau norisi skaityti ir skaityti. Rašytojas pasako tik tai, ko reikia, nesileidžia į ilgas diskusijas, plepėjimus. Dalykai sudėlioti logiškai ir skaitant nekyla jausmas, kad likai neįtikintas. O svarbiausia, pagarba rašytojui, jokių sekso scenų... baisiai nervina, kai vidury įtampos, kai aplinkui žvanga ginklai ar vaikosi koks maniakas, dar spėjama įterpti (ne į temą) erotiką...

Aišku, geresnės vaizduotės skaitytojus gali ir paveikti vietos, kur aprašomas antropologo darbas, bet tikrai nepersistengta ir nesinori nuo knygos nusisukti.

Tekstas nesausas. Yra humoro gaidelių, kurios nuspalvina dialogus.

Labai gera laisvalaikio knyga. Ypač per atostogas, kur nors prie jūros.