Turiu pripažinti, jog Seano Stephensono "Išsivaduokite iš savo BET: kaip liautis sau kenti ir pradėti valdyti savo gyvenimą" paliko neišdildomą įspūdį. Tai pirmoji tokio pobūdžio knyga, kurią man yra tekę skaityti. Iki...
Turiu pripažinti, jog Seano Stephensono "Išsivaduokite iš savo BET: kaip liautis sau kenti ir pradėti valdyti savo gyvenimą" paliko neišdildomą įspūdį. Tai pirmoji tokio pobūdžio knyga, kurią man yra tekę skaityti. Iki šiolei vengdavau asmenybės saviugdos knygų, nes nebuvo kam patarti, paskatinti jomis susidomėti, arba galbūt tiesiog joms dar nebuvau pasiruošusi. Tačiau dabar drąsiai galiu teigti, kad labai džiaugiuosi, jog būtent tokio pobūdžio kūrinys pakliuvo man į rankas.
Knyga pirmiausia sudomino pavadinimu, nes kaip ir kiekvienas normalus žmogus, savyje nešiojuosi savo "BET", kurie dažnai stabdo mane nuo veiklos, neleidžia atsipalaiduoti tam tikrose situacijose. Kūrinį perskaičiau per kelias dienas, nes taip magėjo sužinoti: o ką dar įdomaus patars tas įžvalgusis Šonas Stivensonas?
Skaitydama knygą jaučiausi tarsi sėdėčiau nenuobodžiame saviugdos seminare, kur to seminaro lektorius Šonas Stivensonas, remdamasis savo paties ir jo artimų bičiulių gyvenimo patirtimis, atvirai dalindamasis skaudžiais ar kritiniais išgyvenimais, moko mane į savo gyvenimą pažvelgti kitu kampu.
Tas kitas kampas: tai su savimi, savo kūnu elgtis kaip su geriausiu draugu, stengtis išsivaduoti iš savo pagrįstų ar nepagrįstų baimių, apsvarstyti, ar tinkamus draugus esu pasirinkus ir kokių žmonių geriau vengti. Šonas moko nepasiduoti nevilčiai, užgriuvusioms bėdoms, moko prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tai ką jis pasakoja knygoje yra tai viskas stebėtinai žinoma ir kartu nauja!
Bene labiausiai sutrikdė, o vėliau sužavėjo skyrius "Išgirskite, ką sau sakote". Jame autorius primena, kad mes turime savo vidinį balsą, kuris be perstojo mums kalba. Ir keisčiausia, mums mūsų balsas dažniausiai kalba kritiškus arba negatyvius dalykus: "pažiūrėk, kaip čia atrodai; kokia susivėlusi; neskambink draugei, nes gal ji užsiėmusi" ir t.t. Todėl pasak knygos autoriaus, mes turi auklėti savo vidinį balsą: "Mokykitės kalbėtis su savimi taip, kaip kalbėtumėte su geriausiu draugu, mokytoju ar kuo nors, ką tikrai gerbiate" (p. 78). Patiko ir mintis, jog turime džiaugtis tuo, ką turime, o ne graužtis dėl to, ko neturime. Mes nusipelnome pačių geriausių draugų, todėl turime atsargiai juos rinktis, nes kaip sakoma mūsų tautos patarlėje "su kuo sutapsi, tuo ir patapsi".
Štai dar keletas patikusių Šono Stivensono įžvalgų:
· Nuoširdžiai tikiu, kad dauguma socialinių blogybių išnyktų, jeigu mes visą gyvenimą tobulintume savo gebėjimą užmegzti ryšį su kitu žmogumi (p. 46)
· Jeigu jaučiame tikrą ryšį, niekada sąmoningai nekenksime tiems žmonėms, kurios mylime, draugams, šeimos nariams, kolegoms ir klientams.
· Turime žvelgti giliau nei žmogaus elgesys ir paklausti, kas dedasi jo vidiniame pasaulyje ir kas pasireiškia jo akiplėšišku, šiurkščiu, savanaudišku ar įžeidžiančiu elgesiu.
· Kvaila nerimauti dėl to, ką kiti gali pagalvoti ar pasakyti apie mus. Kad ir ką jie sakytų, iš tikrųjų tai yra ne apie jus, o apie juos. (p.78)
· Dažnai mes manome, kad gyvenime turime "atrasti" save. Tačiau tam nereikia ieškoti savęs po pasaulį. Mes kuriame save kiekvieną akimirką ir darome tai per kalbą, per tai, ką sakome sau kiekvieną dieną. (p.92)
· Kiekvieną kartą, kai tavo gyvenime kas nors nenusiseka, priežasties ieškok savyje. (p. 180).
Taigi knygos autorius privertė susimąstyti apie savo siekiamybes, patarė kaip išvengti mus ribojančio vidinio nusistatymo. Pateikė šešias įdomias pamokas su dar įdomesnėmis gyvenimiškomis istorijomis. Žavi ir tai, kad pats knygos autorius, sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje ir sirgdamas sunkia liga (trapių kaulų sindromu), nepraranda gyvenimiško optimizmo ir geba pakelti skaitytojų (klausytojų) dvasią.
Siūlyčiau ir jums perskaityti šią knygą, nes išties įdomus, kartais šmaikštus pasakojimas, privers į save pažvelgti kitu žvilgsniu.
rodyti daugiau
