Iš to, kaip parašyta knyga, galima aiškiai matyti, koks yra platus Valatkos išsilavinimas, kaip jis sugeba darniai susieti, atrodo, tolimus dalykus.

Neįsivaizdavau, kaip knyga apie Lenkiją (ir net ne apie kažkokias esmines...

Iš to, kaip parašyta knyga, galima aiškiai matyti, koks yra platus Valatkos išsilavinimas, kaip jis sugeba darniai susieti, atrodo, tolimus dalykus.

Neįsivaizdavau, kaip knyga apie Lenkiją (ir net ne apie kažkokias esmines temas/problemas/idėjas) gali būti įdomi, bet ji yra. (Taip, pradėjau skaityti tik todėl, kad čia Valatkos :) ). Kai ką sužinojau, kai ką pergalvojau, apie kai kuriuos dalykus norėčiau ir daugiau sužinoti.

Tikrai džiaugiausi interviu su režisieriumi Zanussi, taip pat ir istorijomis apie "Solidarumą" ir kovą su komunizmu.

Vis tik man ne viskas patiko: 1) šita knyga jau vietomis per daug lenkofiliška (mano vaikinas lenkų kilmės, tai jokių priekaištų, kad aš aš prieš lenkus nusistačiusi :) ), juolab, kad Lenkija rodoma neretai kaip pavyzdys Lietuvai, o ten jau gana ilgai dešiniosios nuotaikos įsivyravusios, su demokratija ne taip jau viskas saldu, o ir politikoje skandalų netrūksta; 2) taip pat čia per daug įkyriai kišamas tikėjimas kaip baaaisiai svarbus dalykas (yra net vienas Valatkos sakinys, užduodant klausimą pašnekovui, ar praradusi tikėjimą Europa apskritai sugebės išlikti, kai kur netikėjimas palyginimas su susirgimu, liga etc. (aaaa??.... mhmm... ok, gal); 3) ne vienoje vietoje, įvairiomis progomis buvo garbstoma Danuta Walesa (to "Solidarumo" ir Lenkijos prezidento žmona) - jei atvirai, man tikrai baisu už Lenkiją, jei tai yra lenkės idealas. Mano įspūdis toks: nesveikai dievobaiminga vyrui nuolanki vaikus daranti mašina (aha, jau jaučiu manon pusėn lekiančius akmenis). Žinot, kokia moteris čia man pasirodė kiečiausia, nors sulaukė palyginti nedaug dėmesio - ogi garsiausia Gdansko tramvajininkė Henia K., kuri sustabdė tramvajų, pasakė, kad niekas niekur nevažiuos, nes paskelbtas streikas :)

Man knyga pasirodė per daug rodanti vyriškąją Lenkiją (daugelis interviu - su vyrais) ir net, kai kalbama apie moteris lenkes (net jas giriant ar pasirenkant apie ką kalbėti), jos vis vien dažnai atrodo kažkokios periferinės būtybės, veikiančios aplink.

Beeeeet bet kuriuo atveju man Valatkos rašymas, įžvalgumas, kartais net įžūlumas ir (savi)ironija žavi ir išlaiko dėmesį. Taip pat jis puikiai nuo politikos, karybos, identiteto, "lenkų dvasios" gali nesunkiai peršokti prie "minkštų" (human interest) dalykų. Kokių? Apie alkoholį, lenkiškąją virtuvę ar įterpti lenkiškų anekdotų.

Tai tiek.