E. M. Remarko knyga Juodasis obeliskas trumpai sakant patiko. Ir nustebino. Knygos herojus Liudvikas išgyvena po karo sudėtingą laikotarpį, nors po karo praėjo pakankamai nemažai laiko. Tačiau atrodo jis jaučia...

E. M. Remarko knyga Juodasis obeliskas trumpai sakant patiko. Ir nustebino. Knygos herojus Liudvikas išgyvena po karo sudėtingą laikotarpį, nors po karo praėjo pakankamai nemažai laiko. Tačiau atrodo jis jaučia nuoskaudą dėl įvykusių dalykų, prarastų svajonių ir draugų, gyvenimo džiaugsmo.

Knyga, asmeniškai man, nebuvo paprasta, tačiau nebuvo ir lengva. Knyga sugebėjo paliesti širdį ir priversti susimąstyti apie gyvenimo vertę ir kaip svarbu gyventi, o ne egzistuoti.

9/10

E.M.Remarko "Juodasis Obeliskas" vienas stipriausių ir geriausiai įvertintų klasiko romanų. Dėl to prieš pradedant skaitytį šią knygą, iš jos tikėjausi gana daug, ir kad prieš ją nublanks net "Trys draugai", tačiau taip...

E.M.Remarko "Juodasis Obeliskas" vienas stipriausių ir geriausiai įvertintų klasiko romanų. Dėl to prieš pradedant skaitytį šią knygą, iš jos tikėjausi gana daug, ir kad prieš ją nublanks net "Trys draugai", tačiau taip neįvyko. Knyga skaitėsi labai lengvai, Remarkas išlaikęs savą stilių,savo tematika knyga panaši į kitas jo knygas, tačiau nieko įpatingo, kaip tikėjausi, nesulaukiau. Knygos siužetas gana lengvas, be jokių didelių kulminacijų ar netikėtumų, ko matyt aš joje ir pasigedau.

Veiksmas vyksta 1923-1924m. Vokietijoje, kuri alinama sunkios ekonominės padėties bei nevaldomos infliacijos. Palygint su esama sunkia situacija, romano veiksmas pasakojamas gana žaisminga gaida, parodomas tuometinis žmonių kasdienis gyvenimas ir padėtis, pateikiamos gana šmaikščios situacijos. Tačiau man, kaip romanų mylėtojai, su įpintom meilės istorijom, "trys draugai" dėl pastarojo aspekto patiko labiau. "Obeliske" visgi pirmame plane yra karo tematika, ir nuolat vyraujanti mirties nata, kadangi pagrindiniai herojai dirba paminklus tiekiančioje įmonėje.

Kas mėgsta Remarko stilių, perskaitę tikrai nenusivils, knygoje taip pat galima rasti ir veikėjų keliamų egzsitencinių klausimų, patiko kelios pasakytos frazės, priverčiančios susimąstyti.

Knygoje keliamus egzistencinius klausimus, bei Remarko pamėgtą rašymo stilių gerai atspindi ištrauka iš knygos: "Keista, galvoju, visi per karą matėme tiek daug negyvėlių ir žinome, kad be reikalo žuvo daugiau kaip du milijonai, - kodėl tada taip jaudinamės dėl vieno, o du milijonus jau esame beveik pamiršę? Matyt, taip yra todėl, kad viena mirtis visuomet tikra, o du milijonai - tik statistika."

Nepaisant mano paminėtų mažų trūkumų, knygą vertinčiau labai gerai, 4/5, vieno balo pritrūko matyt vien dėl to,kad prieš pradedant skaityti girdėjau labai daug liauspių knygos atžvilgiu, ir tikėjausi turbūt per daug. Bet visumoje, romanas tikrai geras, Remarkas išliko ištikimas savo stiliui, tad karo tematikos mėgėjams, ar tiesiog Remarko mėgėjams, tikrai rekomenduočiau.

Pavėluotos jaunystės istorija - tiksli ir taikli filosofinio romano antraštė. Stipriausiu laikomas Ericho Marijos Remarko kūrinys - apie infliacijos graužiamą pokario Vokietiją, mėginimą prasigyventi ir tyrą, kitokią meilę....

Pavėluotos jaunystės istorija - tiksli ir taikli filosofinio romano antraštė. Stipriausiu laikomas Ericho Marijos Remarko kūrinys - apie infliacijos graužiamą pokario Vokietiją, mėginimą prasigyventi ir tyrą, kitokią meilę.

Istorijos siužetas niekuo neypatingas, nes tai - istorija apie vidinius išgyvenimus, istorija, kurioje veiksmas - tik priedanga. Dvidešimt penkerių Ludvigui Bodmeriui, pagrindiniam knygos veikėjui, savo jaunystę teko praleisti kare, suluošinusiame ir pražudžiusiame daugybę vokiečių. Simboliška, kad grįžęs į Verdenburgą su savo draugu Georgu pardavinėja antkapius. Tokiu metu, kai Vokietijos pinigai dėl infliacijos netenka vertės valandomis, tenka išmokti pardavinėti gudriau - pasitelkti vaidybą, apsimestiną pagarbą, suktybes. Ludvigui, jaunam poetui, atrama kažko ieškančiai sielai tampa šizofrenija serganti Izabelė. Mergina, besigydanti miesto psichiatrinėje, verčia susimąstyti - kas iš tiesų serga? Mes, nieko nebesuprantantys be lėkštų žodžių, nebesiklausantys tylos, ar ji, sakanti, kad galima gerti mėnulį, girdėti medžius ir gėles. Įsitikinusi, kad galima mylėti pakankamai. Drąsi, nieko nebijanti ieškotoja. Kitokia. Deja, tik iki tol, kol "pasveiksta", ir tampa viena iš mūsų.

Romane tvyrantis mirties ir meilės kvapas, lengvas humoras, nuolat lydimas karčios ironijos, dažnai verčia liūdnai šyptelti. Kritikų vadinama ciniška, rimta knyga filosofiniais pamąstymais prasilenkia su laiku, tikrove ir skatina neatimti patiems iš savęs to, ką karas atėmė iš Ludvigo ir kitų kariškių - jaunystę ir galimybę gyventi.