Pirmoji autorės skaityta knyga.
Man apskritai labai patinka knygos apie senus dvarus, pasakojimai apie giminės paslaptis ir istorijos, kurios vyksta per kelias kartas ar laikmečius. Ši knyga - kaip tik viena iš tokių. Bet kad ji...

Pirmoji autorės skaityta knyga.
Man apskritai labai patinka knygos apie senus dvarus, pasakojimai apie giminės paslaptis ir istorijos, kurios vyksta per kelias kartas ar laikmečius. Ši knyga - kaip tik viena iš tokių. Bet kad ji bus tokia gera ir įtraukianti, tikrai nesitikėjau.
Pasakojimas apie tai, kaip tragiška artimojo mirtis greitai gali sugriauti laimingą šeimą ir kaip kiekvienas skirtingai susidoroja (arba ne) su skausmu ir netektimi. Apie tai, kaip dvi siužetinės linijos pasakojamos skirtingais laikais susieina į vientisą plotmę.
Visgi šių laikų istorijos veikėja buvo ne iki galo įtikinanti su savo keistu charakteriu ir kartais nelogiškais veiksmais, nors galiausiai viskas gražiai susisiejo (praeitis ir dabartis). Nors knygos pabaiga ir "laiminga", tačiau visas pasakojimas yra liūdnas ir skaudus, o žmonių gyvenimai sudaužyti.
Perskaičius knygą apima toks liūdesys ir beviltiškumo jausmas.

Gera knyga : jautri, dramatiška, įtaigi. Knyga apie vaikus netekusius mamos, jų likimus. Mama - pagrindinis ramstis, o kai jos netenki griūna visas gyvenimas. O jeigu tetis dar parsiveda pamotę, tarp kurios tik neapykanta....Knyga...

Gera knyga : jautri, dramatiška, įtaigi. Knyga apie vaikus netekusius mamos, jų likimus. Mama - pagrindinis ramstis, o kai jos netenki griūna visas gyvenimas. O jeigu tetis dar parsiveda pamotę, tarp kurios tik neapykanta....Knyga apie Lorna kuri sužino savo praeitį ir kurios likimas siejasi su pagrindiniais herojais. Visa istorija vyksta sename dvare - Juodųjų Triušių dvare, kas knyga daro dar žavesne...Skaitosi lengvai, greitai.

Jau labai seniai degiau dideliu noru perskaityti šią knygą. Kažko ji mane labai traukė, vis pagalvodavau apie ją, kol pagaliau nuėjusi į biblioteką pamačiau lentynoje, tad nieko nelaukdama parsigabenau namo. Taip jau išėjo,...

Jau labai seniai degiau dideliu noru perskaityti šią knygą. Kažko ji mane labai traukė, vis pagalvodavau apie ją, kol pagaliau nuėjusi į biblioteką pamačiau lentynoje, tad nieko nelaukdama parsigabenau namo. Taip jau išėjo, kad knygą skaičiau tikrai labai ilgai, bet tai nereiškia, kad ji man nepatiko, atvirkščiai, net labai patiko! Juodųjų triušių dvaras apipintas paslaptimis, dvelkia mistika, matęs ir juodo ir balto, bet daugiausia čia vyksta liūdni ir skaudūs įvykiai – mirtys, uždrausta meilė, pavydas, nesantaika, maištas. Daug veikėjų pamilau, ypač patiko vaikų kaip veikėjų paveikslai. Autorė mokėjo išlaikyti įtampą, nors siužetą ir gerokai ištempė, tačiau pačioje pabaigoje kažkas nutiko, kažkaip per greitai išaiškėjo visa tiesa ir paslaptys, tai manęs nepalietė taip, kaip norėjau, kad paliestų. Trūko stipresnės knygos pabaigos. Tad pirmoji knygos pusė man buvo patrauklesnė, įdomesnė, knygai einant į pabaigą jau ne taip gerai pavykdavo susikonsentruoti. Tačiau apibendrinus, knyga man labai patiko, ta pati knygos pradžia buvo tikrai labai gera, niekaip neišmetu iš galvos vaikų paveikslų, nors jie ir kaprizingi, kerštingi, bet tokie širdžiai mieli... Užverčiau knygą ir padėjau į lentyną, bet vis tiek man ją norėjosi vėl paimti į rankas, vėl atsiversti ir skaityti. Rekomenduoju!