Genties patriarcho Jokūbo istorijoje daug vingių. Motinos kurstomas, Jokūbas apgaule išgauna iš aklo tėvo Izaoko taip vertingą pirmgimystės teisę ir, būdamas bailys, turi gėdingai sprukti nuo įžeisto ir paniekinto brolio...

Genties patriarcho Jokūbo istorijoje daug vingių. Motinos kurstomas, Jokūbas apgaule išgauna iš aklo tėvo Izaoko taip vertingą pirmgimystės teisę ir, būdamas bailys, turi gėdingai sprukti nuo įžeisto ir paniekinto brolio Ezavo. Prieglaudą gauna dėdės, motinos brolio Labano ūkyje. Ten dirba pusiau vergaudamas, bet būdamas verslus, ilgainiui tampa dėdės dalininku, paskui žentu, nes veda abi jo dukteris: gražuolę Rachelę ir neišvaizdžią Liją. Bręstant trinčiai tarp ateivio Jokūbo ir pusbrolių, turi vėl sprukti, bet šį kartą jau su dviem žmonomis ir jų tarnaitėmis-sugulovėmis, su visu savo judamu turtu - banda avių ir būriu ginkluotų tarnų-piemenų. Grįžus tėviškėn vėl nepritampa ne tiek prie Ezavo, kiek prie jo sūnų ir vėl tenka klajoti dykumoje, ieškant gyvenamos vietos ir ganyklų. Knygoje daug pamąstymų apie žmonijos raidą, žydų religijos ištakas. Žydai vesdavo žmonas, nežiūrėdami, kad jos ne žydės, o tarkim, chaldėjos ar hetitės. Todėl buvo didelė kalbų maišatis, net Jokūbas pradžioje su dėde susikalbėjo tik per vertėją. Įvairiausių dievų gausa vertė ieškoti kažkurio tikro Dievo, kuris pradžioje net vardo neturėjo, o vėliau išsikristalizavo kaip vienintelis Jo arba Johu.