Gyvenime visi mes kartais darome pertraukas: nuo mokslų, nuo darbo, nuo to, kas dažniausiai mums teikia malonumą, o vėliau tampa eiline kasdienybe. Kiti žmonės daro pertraukas netgi nuo knygų. Ranką pridėjusi prie širdies...

Gyvenime visi mes kartais darome pertraukas: nuo mokslų, nuo darbo, nuo to, kas dažniausiai mums teikia malonumą, o vėliau tampa eiline kasdienybe. Kiti žmonės daro pertraukas netgi nuo knygų. Ranką pridėjusi prie širdies galiu pasakyti, kad man taip neišeina. Pastaruoju metu skaitydama detektyvus arba rimtąją literatūrą, pasiilgau tų tikrų moterų romanų: kur daug meilės, saldžios kaip pyragas, kur daug emocijų, pavydo ir šiaip kasdieniškų dramų. Tarp mano skaitomų knygų tokios literatūros nebuvo, tad teko eiti į biblioteką ir pasiimti pirmą pasitaikiusį meilės romaną. Apie šią autorę ir jos romanus girdėjus buvau šiokius tokius atgarsius, bet kažko tokio įspūdingo, kas priverstų perskaityti jos visus darbus - nebuvo to, už ko galėčiau "užsikabinti". Todėl pasiėmusi, kaip suprantu, antrą knygą iš keturių knygų serijos, perskaičiau per kelias dienas. Kas matė, kad skaitau tokią literatūrą, netgi stebėjosi, kad aš vėl pradėjau skaityti tokias knygas, kurias skaičiau prieš 15 metų. Mano atsakymas buvo trumpas ir aiškus, kad čia tik laikinai, kol susigulės perskaityta prieš tai literatūra mano atminties kloduose. Žmonės, juk kartais ir man reikia tų moteriškų "pezaliukų", kartais ir aš noriu paskaityti apie saldžią meilę ir tuo pačiu pasaldinti savo gyvenimą, kartais noriu intrigų, tad jei neturiu jų savo gyvenime, noriu apie tai paskaityti meilės romanuose. Perskaičiau, pasisaldinau ir toliau einu skaityti savo mėgstamą literatūrą. Ačiū autorei, kad leido atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių ir pasinerti į meilės verpetus.