Kadangi niekada nemėgau atpasakoti, nors ir trumpai, apie ką yra knyga, jos siužetą, tad ir šįkart darysiu taip pat. Be to, komentare prieš tai Rima viską kuo puikiausiai išdėsto. Tad kam kartotis? Tam tikra prasme knyga kalba...

Kadangi niekada nemėgau atpasakoti, nors ir trumpai, apie ką yra knyga, jos siužetą, tad ir šįkart darysiu taip pat. Be to, komentare prieš tai Rima viską kuo puikiausiai išdėsto. Tad kam kartotis? Tam tikra prasme knyga kalba apie tėvų ir vaikų santykius, vadinamąją amžiną literatūros temą. Apskritai knygoje labai jautriai pasakojama šeimos bendravimas, tarpusavio santykiai. Tokios knygos kažkiek pajudina smegenis, priverčia pasižiūrėti į savo šeimą, savo bendravimo ypatumus, suprasti, kad iš esmės viskas vyksta taip pat, tik kartais šiek tiek geriau, šilčiau ir gražiau. Tuomet supranti, kad taip tęstis nebegali, reikia kažką keisti. Tačiau, kaip dažnai būna, užverti knygą, į rankas patenka kita - viskas.

Romanas " Kaizeris " yra apie tris vienos šeimos moteris - Ebą, jos dukrą Agnetę ir anūkę Idą. Romano veiksmas sutampa su antro pasaulinio karo pradžia. Abu veikėjai - Albertas ir Eba, skirtingai suvokia Danijos okupaciją....

Romanas " Kaizeris " yra apie tris vienos šeimos moteris - Ebą, jos dukrą Agnetę ir anūkę Idą. Romano veiksmas sutampa su antro pasaulinio karo pradžia. Abu veikėjai - Albertas ir Eba, skirtingai suvokia Danijos okupaciją. Albertas įsitraukia į pasipriešinimo kovą, o jo žmona nejaučia diskomforto dėl vokiečių buvimo Kopenhagoje. Ji įsidarbina kavinėje, kur lankosi okupantai, ir ne tik juos aptarnauja, bet ir su malonumu bendrauja su jais po darbo ir net užmezga romaną. Panašu, kad Eba net nesuvokia savo elgesio ydingumo, ji tiesiog yra lengvabūdė, paklūstanti tik savo jausmams, negalvojanti apie pasekmes. Kai jos mylimasis, vokietis Tomas, žūsta diversijos metu, ji sunkiai, bet susitaiko, ir toliau gyvena su vyru Albertu. Eba pagimdo mergaitę, Agnetę, kuri yra Tomo vaikas, bet Albertas niekada neužsimena apie abejones ir užaugina mergaitę. Tačiau ir Agnetės likimas keistai susijęs su Vokietija. Ji taip pat, kaip ir mama, pagimdo mergaitę nuo vokiečio, bet niekada nesukuria su juo šeimos.

Idą užaugina seneliai.

Visos trys moterys susitinka prie mirštančio Alberto. Kiekviena iš jų turi daug ko paklausti ir mirštančiojo ir viena kitos. Tačiau klausimai taip ir lieka neištarti. Eba niekam nepapasakoja savo meilės istorijos, nors ir kremtasi, kad nespėjo atverti širdies Albertui. Agnetė taip ir nepaklausė tėvo,kuris ją užaugino, kodėl jis visai nesidomėjo mergaite. Ir po Alberto mirties Agnetę drasko dvejopi jausmai - tėvo ilgesys ir nuoskauda. O jauniausioji - Ida - nesikapsto praeities šešėliuose, ji bando žvelgti į ateitį ir ją kurti.

Romane nėra nei teigiamų, nei neigiamų veikėjų. Jie labai žmogiški, jų likimai verčia susimąstyti apie gyvenimo sudėtingumą, apie būtinybę suprasti, atleisti ir mylėti.