Neil Gaiman "Kapinių knyga".

"Kapinės - viena taikiausių vietų visame pasaulyje."

Teko skaityti, kad šią knygą autorius parašė, įkvėptas Radjaro Kiplingo kūriniu "Džiunglių knyga". Iš esmės, sugretinus abi šias knygas...

Neil Gaiman "Kapinių knyga".

"Kapinės - viena taikiausių vietų visame pasaulyje."

Teko skaityti, kad šią knygą autorius parašė, įkvėptas Radjaro Kiplingo kūriniu "Džiunglių knyga". Iš esmės, sugretinus abi šias knygas tikrai jaučiamas šioks toks panašumas ir ryšys su gan neįprastais reiškiniais: vienu atveju - gilus ryšys su gamta ir berniukas, kurį užaugino žvėrys, kitu atveju - gyvenimo siejimas su kapinėmis ir berniukas, kurį augino vaiduokliai.

Trumpai apie ką:
tai nepaprasta istoriją apie nepaprastą berniuką, kuris negalėdamas nusėdėti vienoje vietoje, išropoja iš savo lopšio kaip tik tuo metu, kai paslaptingas žudikas šaltakraujiškai žudo vaiko tėvus ir vyresniąją seserį. Vaikas nuropoja į greta jo namų esančias kapines, kurių senieji ir ištikimieji gyventojai nusprendžia apginti ir saugoti šį mažą nenuoramą, o kapinių sargas, vardu Sailas, pasižada globoti ir rūpintis paklydėliu. Kapinių gyventojai duoda berniukui vardą - Niekaskitas, sutrumpintai Kitas, o nežinantiems ir nesuprantantiems Kirstas. Taip ir auga berniokas vaiduoklių aplinkoje/ mokosi kartu su jais ir iš jų/ klausosi jų neįtikėtinų pasakojimų iš visų amžių, nes kapinės yra labai senos/ tampa "laisvuoju kapinių gyventoju", kuriam suteikiamos tokios pat teisės, kaip ir lygiaverčiams kapinių gyventojams/ kaladžioja po kapines ir atranda įvairius pasaulius, pirmykštę uolą, kurioje slepiasi Šliužas, laukiantis savo šeimininko ir saugantis lobį/ patenka į dvokiantį pikuolių pasaulį ir ištrunka iš jo gyvas ir sveikas/ sutinka savo pirmąją draugę ir taip pat ją praranda. Kapinės - tai pasaulis, pilnas netikėtumų ir nuostabų, naujų atradimų ir pažinčių, tačiau Kitui neduoda ramybės tai, kad jis negali išeiti už kapinių vartų į platųjį pasaulį, nes ten slepiasi tas, kuris vis dar jo ieško ir nuo kurio Kitas yra saugimas - šeimos žudikas Džekas.
Viskas paaiškėja knygos pabaigoje: kas yra Kito globėjas Sailas/ kas yra Džekas/ dėl ko buvo išžudyta visą kito šeima.
Užvertus paskutinius knygos puslapius, viliuosi, kad tam mažam nenuoramai berniukui viskas bus gerai, nepaisant to, kad "pasaulis didesnis negu mažos kapinaitės ant kalvos ir jame gali būti pavojų bei paslapčių".
"- Ar žinai, ką darysi dabar?
- Pamatysiu pasaulį."

Nuo savęs:
skaičiau šią knygą ir įsivaizdavau pasaulį, sukurtą Tim'o Burtono: dalis iš "Corpse Bride", dalis iš "The Nightmare Before Christmas", dalis iš "Frankenweenie". Tai tobula knyga T. Burtono ekranizacijai: berniukas, užaugintas vaiduoklių/ globojamas vilkolakio/ augantis tarp senovinių kapinių, kurios pačios saugo vaiką nuo nelaimių ir padeda sunkia valanda/ kurios yra senos, su neprižiūrimais aptriušusiais antkapiais/ kurių uoloje slepiasi nuo vikingų laikų paliktas laukti savojo šeimininko Šliužas, saugantis lobį/ kurių požeminėse platybėse gyvena tokie paslaptingi padarai, kaip pikuoliai, mintantys dvėsėlena ir lavonais/ kur palaidota visai žavinga jauna ragana, nužudyta inkvizicijos laikais. Paslaptingas žudikas, nežinia dėl kokių priežasčių išžudęs visą berniuko šeimą ir turintis pavydėtiną uoslę, kurios dėka geba net ir po dešimties metų užuosti, jog tą naktį pabėgęs kūdikis vis dar yra gyvas.
Gaimanas eilinį sykį sukūrė vaizduotės darbo reikalaujantį kūrinį, bet tuo pačiu paprastą ir lengvą.

P.S. vis vien Gaimanas man visada asocijuosis su "Amerikos Dievai" [šedevras, skaitytas du kartus].

P.P.S. skaičiau kitų atsiliepimus apie šią knygą - daug kam nepatiko ,kad kai kurie paaiškinimai buvo neaiškūs ir migloti/ kai kur buvo papasakota mažiau, nei norėjosi perskaityti/ kai kurios vietos iki galo neišplėtotos ir t.t. Išvada: žmonės praranda fantazijos jausmą.