Trečioji perskaityta Martyno Starkaus kelionių knyga.
M. Starkaus rašymo stilius išskirtinis: pilna sarkazmo, saviironijos ir humoro. Tačiau skaitant jo knygas reikia daryti pertraukas tarp knygų, nes kitaip "dozė" bus per...

Trečioji perskaityta Martyno Starkaus kelionių knyga.
M. Starkaus rašymo stilius išskirtinis: pilna sarkazmo, saviironijos ir humoro. Tačiau skaitant jo knygas reikia daryti pertraukas tarp knygų, nes kitaip "dozė" bus per didelė.
Nors parašyta įdomiai, skaitosi lėtai. Bet tai tik dar kartą parodo, kad turiniu, kaip ir pačia kelione reikia mėgautis iš lėto ir niekur neskubant.

Knyga parašyta labai šmaikščiai, skaitant atrodo dalyvauji kartu su jais kelionėje Pietų Amerikoje. Taip pat buvau žiūrėjusi ir laidas, bet knyga man labiau patiko. Rekomenduoju, kas domisi kelionėmis, nuotykiais. Skaitant...

Knyga parašyta labai šmaikščiai, skaitant atrodo dalyvauji kartu su jais kelionėje Pietų Amerikoje. Taip pat buvau žiūrėjusi ir laidas, bet knyga man labiau patiko. Rekomenduoju, kas domisi kelionėmis, nuotykiais. Skaitant knygą, tikrai neteks nuobodžiauti.

Martyno Starkaus knyga "Kartą Pietų Amerikoje" - įspūdžiai iš tradicinių jo ir bendražygių kelionių po pasaulį. Knygą lengva skaityti, ji tarsi atgaiva po sudėtingo turinio kūrinių. Marčius rašo labai vaizdingai. Nėra...

Martyno Starkaus knyga "Kartą Pietų Amerikoje" - įspūdžiai iš tradicinių jo ir bendražygių kelionių po pasaulį. Knygą lengva skaityti, ji tarsi atgaiva po sudėtingo turinio kūrinių. Marčius rašo labai vaizdingai. Nėra nieko panašaus į "atvažiavom iš taško A į tašką B, pamatėm tą ir aną". Sužavėjo vyrų draugystė su automobiliu. Jiems transporto priemonė buvo tarsi vaikas, kurį reikia mylėti, rūpintis, kuris turi jausmus, emocijas, savus kaprizus.

Tik trečio nuo galo skyriaus nereikėjo...

Norintiems kažko lengvo, tačiau įdomaus ir įtraukiančio - rekomenduoju!

Martyno Starkaus knyga "Kartą Pietų Amerikoje" - įspūdžiai iš tradicinių jo ir bendražygių kelionių po pasaulį. Knygą lengva skaityti, ji tarsi atgaiva po sudėtingo turinio kūrinių. Marčius rašo labai vaizdingai. Nėra...

Martyno Starkaus knyga "Kartą Pietų Amerikoje" - įspūdžiai iš tradicinių jo ir bendražygių kelionių po pasaulį. Knygą lengva skaityti, ji tarsi atgaiva po sudėtingo turinio kūrinių. Marčius rašo labai vaizdingai. Nėra nieko panašaus į "atvažiavom iš taško A į tašką B, pamatėm tą ir aną". Sužavėjo vyrų draugystė su automobiliu. Jiems transporto priemonė buvo tarsi vaikas, kurį reikia mylėti, rūpintis, kuris turi jausmus, emocijas, savus kaprizus.

Tik trečio nuo galo skyriaus nereikėjo...

Norintiems kažko lengvo, tačiau įdomaus ir įtraukiančio - rekomenduoju!

Jau apie dešimt metų tęsiasi mano pamišimas dėl Pietų Amerikos, t.y. nuo maždaug dvylikos metų. Tas pamišimas nėra toks, kad tiesiog "Ai, patinka man ta Amerika ir tiek". Savarankiškai mokausi ispanų kalbos, stengiuosi...

Jau apie dešimt metų tęsiasi mano pamišimas dėl Pietų Amerikos, t.y. nuo maždaug dvylikos metų. Tas pamišimas nėra toks, kad tiesiog "Ai, patinka man ta Amerika ir tiek". Savarankiškai mokausi ispanų kalbos, stengiuosi žiūrėti kuo daugiau filmų šia kalba, nevengiu ir tų muilenkų, kurios žinau, kad tik bukina mano smegenis, bet užtat kaip padeda gerinti kalbą! Artimiausiu metu galvoju pradėti skaityti ir knygas ispanų kalba. Pačias paprasčiausias, kad daugmaž viską suprasčiau, bet juk nuo kažko pradėti reikia, ar ne? Ir aišku, viskas susiveda į didelį didelį norą kada nors ir pačiai aplankyti Pietų Ameriką.
Tai va, jau patys turėtumėt suprast, kad tiesiog negalėjau nenusipirkti šios knygos. Tai gimtadienio proga ją sau ir pasidovanojau! Apskritai knygas gauti dovanų yra labai faina, bet, kai gauni toookią knygą, tai.. Iš pradžių net skaityt jos nelabai norėjau. Žinojau, kad pradėjusi skaityti sugraušiu ją akimirksniu, tai taupiau. Kiekvieną dieną vis pažvelgdavau į knygą tokiomis susižavėjusiomis akimis (beveik tokiomis pat kaip Marcelo į Snaigę), pakilnodavau aš ją, pavartydavau ir padėdavau toliau dulkėti prie kitų knygų. Maniau, kad sulauksiu sesijos pabaigos ir tada sau ramiai įsitaisiusi, pradėsiu ją skaityti, bet kur tau.. Neištvėriau. Ėmiau vieną naktį ir pradėjau skaityti. Ir, kaip ir maniau, per akimirksnį jos nebeliko. Na gerai, ne akimirksnį, bet tikrai greitai. Ir kaaaip ji man patiko! Sužavėjo Starkaus rašymo stilius. Toks lengvas, maloniai besiskaitantis ir pilnas skanaus humoro, dėl kurio gal kada jau ir balsu besijuokdama vidury nakties ir kambariokes prižadindavau. Bet ką aš galiu padaryt, kad tikrai labai juokinga būdavo? Jei tik netaupyčiau savo laiko, skirto ruoštis egzaminui, mielai jums pacituočiau keletą labiausiai patikusių vietų (į galvą iškart šovė "-Sveiki, vaikinai. Iš kur jūs? -Iš mašinos." Arba "O tai, pone, kodėl ne žirgu atjojot mūsų vaduot?"), bet deja.. Dėl neišlaikyto egzamino juk po to tektų kaltint ne tik jus, bet gal ir patį Starkų :)
Bet šiaip tai, negalvokit, kad patiko man šioje knygoje vien tik humoras, kurio tikrai buvo begalė, nes labai patiko ir visa kita. Jau vien skaityt apie savo svajonių šalį, apie jos įvairiausius kampelius, apie dar įvairesnius bei labai įdomius juose sutiktus žmones , buvo kažkas TOKIO. O ir visi tie keliautojų patirti nuotykiai, vienas kito nepykti ir labai mieli pašiepimai, Snaigės ožiavimaisi, Marcelo neapsisprendimai dėl keliavimo namo, Martyno kėlimasis viduty nakties žvejot, Mirties kelias, Vytaro buvimas garsia Lietuvos karaokė žvaigžde, pasakojimas apie ajavaską, 500m, kuriuos Snaigė kažkodėl įveikė nuvažiavusi visus keturis kilometrus, Vytaro "Si", Martyno nuotykiai Rio de Žaneire ir begalė kitų dalykų, kuriuos (na, bent dauguma jų) iliustruoja nuostabaus grožio nuotraukos. Visa tai suteikė knygai tokio neapsakomo žavesio, kad kiekvieną kartą ją atsivertus, užplūsdavo žiauriai geras jausmas! O kartais net atrodydavo, kad ne tik viską skaitai, bet kartu su keliautojais ir pati išgyveni visus tuos nuotykius. Nors, gal čia tik per didelis mano sugebėjimas įsijaust į ypač patinkančius dalykus.. :)
Neseniai jau kelintą kartą peržiūrėjau penkių (gaila, kad tik tiek..) dalių filmą apie šią kelionę, bet perskaičius knygą juk būtų vos ne nuodėmė dar kartą jo nepažiūrėti. Todėl dabar su dar didesniu nekantrumu laukiu sesijos pabaigos. Jau žinau, ką jai pasibaigus žiūrėsiu.. :)

Sako, keliauti reiškia gyventi. Ragauti, uosti, pamatyti dar nematytas spalvas, sugerti visus aromatus, kalbėtis, įsijausti į vietinių gyvenimo būdą - tai tartum sukurti kitą gyvenimą šalia savo rutinos.

Kelionių dvasia ir...

Sako, keliauti reiškia gyventi. Ragauti, uosti, pamatyti dar nematytas spalvas, sugerti visus aromatus, kalbėtis, įsijausti į vietinių gyvenimo būdą - tai tartum sukurti kitą gyvenimą šalia savo rutinos.

Kelionių dvasia ir troškimas nesvetimas man. Ir keliauti ir skaityti apie keliones. Dažnai skaitant kitų įspūdžius sunku pajausti tą nuotykį, kurį keliautojas išgyveno. Taip, tai tiesa - aprašyti savo kelionę yra labai sunku, o patirti nuotykiai dažniai lieka tik keliautojo mintyse, o geriausiu atveju - dienoraštyje. Juk visvien niekas neišgyvens jo kartu.

O, bet, tačiau - Martynas Starkus jau trečią kartą savo nuotykius ir pasaulį perkelia į knygos puslapius! Prisimenu kaip jo pirmajį darbą perskaičiau per naktį, antrasis - nebuvo toks patrauklus, o koks bus trečiasis?

"Kartą Pietų Amerikoje" - tai net ne viena, o dvi kelionės po Pietų Amerikos žemyną. Kaip visiems žinoma, šie keliauninkai nesirenka populiariausių turistinių vietų, nebijo lankytis, atrodo, dievo užmirštuose kampeliuose ir pasirenka labai abejotinos kokybės transporto priemones. Ir jiems sekasi. Ne tik pamatyti ir susilieti su ta rutina, bet ir Martynui Starkui perkelti įspūdžius į knygos puslapius.

Knyga - ''lengva'', kupina puikių sąmojų ir visai išmintingų minčių (turbūt gimstančių per ilgas kelionės valandas kelyje). Nori nenori ir pasijunti sėdįs kartu su jais "Snaigėje", važiuojantis mirties keliu ir su baime laukiantis kiekvienos priešprieša važiuojančios mašinos. Kartu su jais nuryji kartų vietinės degtinės gurkšnį ir kalbiesi su šachtininkais. Kartu keiksnoji visus aplinkui, kai Snaigė eilinį kartą neužsiveda. Ir kartu su jais supranti, kad kelionės yra nepamainomas gyvenimo ingridientas.

Nuryji gurkšnį nuotykių ir kuri ateities planus, kad kada nors ir pats leisies į tokį nuotykį.