Ilgai sprendžiau kokią knygą pasiimti atostogoms... Visiškai netikėtai, likus kelioms dienoms iki išvykimo į mano rankas pakliuvo ši J. Ivanauskaitės knyga. Net nedvejojau, kad būtent ji keliaus kartu su manimi. Atsiverčiau...

Ilgai sprendžiau kokią knygą pasiimti atostogoms... Visiškai netikėtai, likus kelioms dienoms iki išvykimo į mano rankas pakliuvo ši J. Ivanauskaitės knyga. Net nedvejojau, kad būtent ji keliaus kartu su manimi. Atsiverčiau ją tik lėktuve... Ir tai buvo pats greičiausias skrydis, nes knyga nuo pat pirmų puslapių labai įtraukianti. Tas, kas mėgsta keliauti, šiai knygai taip pat turėtų likti neabejingas. Ir net nesvarbu jei niekada nebuvote ir net neketinate aplankyti Ivanauskaitės aprašomo Egipto, Peru ar Venecijos karnavalo, knyga ne vien apie tai... Antroji knygos dalis, kai kuriais savo straipsniais tikrai privers nusijuokti, o trečioji, galbūt ir giliau pamąstyti.

„Atvykimas į svetimą šalį kartais gali virsti lemtingu grįžimu iš vidinio kalėjimo, iš dvasinės tremties, kurion esame nublokšti to, ką vadiname grėsmingais žodžiais progresas, urbanizacija, informacinė ryšių visuomenė, bombarduojanti žiniomis apie viską, bet atplėšianti nuo pačių savęs. “

"Niekas taip neatpalaiduoja ir neišlaisvina žmogaus kaip kelionė" - taip rašo J.Ivanauskaitė savo "Kelionių alchemijoje". Aš pritariu šiai ir kitoms jos mintims apie keliones. Ar galite patikėti, kad įkvėpta knygos įsigijau...

"Niekas taip neatpalaiduoja ir neišlaisvina žmogaus kaip kelionė" - taip rašo J.Ivanauskaitė savo "Kelionių alchemijoje". Aš pritariu šiai ir kitoms jos mintims apie keliones. Ar galite patikėti, kad įkvėpta knygos įsigijau lėktuvo bilietus į Italiją (tiesa, ne į knygoje aprašomą siurrealistinę Veneciją, o į madų sostinę - Milaną)?! Visgi tikiu, kad kiekvienoje pasaulio vietoje galima atrasti kažką savito ir bet kokiu atveju ligi tol neregėto. Visuomet maniau, kad Venecijos karnavalas yra tik įmantriai apsirėdžiusių žmonių fiesta. Kaip aš klydau, nes J.Ivanauskaitė sukūrė naują šios šventės įvaizdį! Sužinojau, kad tai daugeliu prasmių nepaprasta, galėtume sakyti, kad magiška, turinti senas tradicijas kūniškų malonumų ir juslių šventė.

Aš tikiu, kad "Kelionių alchemija" yra knyga, kurią privalo perskaityti kiekvienas tikras keliautojas ar vis dar svajojantis apie nematytus kraštus. Mane ypač sužavėjo, kaip rašytoja aprašo Egipto ir Pietų Amerikos vaizdus. Vietiniai Egipto žmonės, gyvenantys po plačiašakiu figos medžiu ir besidalijantys maistu bei viskuo ką turi geriausio su knygos autore - mano manymu, pasitikėjimo ir geranoriškumo apraiškos, kurių vis labiau ima stigti vakarų visuomenei. Tuo tarpu Peru - kalnuota valstybė, kurioje esantis paslaptingasis Maču Pikču vilioja minias turistų, nebijančių terorizmo pavojaus, aukštikalnių ligos, maliarijos ir šimtų kitų susirgimų, apie kuriuos įspėja kelionių vadovai. O kur dar nuostabūs vietiniai gastronominiai stebuklai!

Viena iš mano mėgstamiausių knygoje dažnai cituojamo budistų dvasinio lyderio Dalai Lamos minčių: "Pozityvus mąstymas geriausias pagalbininkas ir gyvenant, ir mirštant". O kaip gi kitaip, juk kelionės gali būti ne tik į tolimus kraštus, o ir į patį save, bet visuomet svarbu matyti šviesą kuomet sutemsta ir tikėti pamatiniu, daugelį metų nekintančiu tikrojo gėrio ir laisvės supratimu. Tikiuosi, kad skaitydami šią knygą suprasite (nes galima įtarti, kad daugelis dar nepakankamai supranta) koks gyvenimas gali būti įvairialypis, dosnus ir visaip kitaip geras tiems, kas kuria ir priima visas jo siūlomas galimybes.