Kaip ir kitos Jodi Picoult knygos, taip ir ši sukėlė tikrą emocijų audrą. Nebuvo lengva skaityti apie visiškai nekaltos būtybės mirtį ar kitos mergaitės ligą. Tikriausiai nėra pasaulyje baisesnio jausmo nei tas, kuomet...

Kaip ir kitos Jodi Picoult knygos, taip ir ši sukėlė tikrą emocijų audrą. Nebuvo lengva skaityti apie visiškai nekaltos būtybės mirtį ar kitos mergaitės ligą. Tikriausiai nėra pasaulyje baisesnio jausmo nei tas, kuomet serga tavo vaikas. Šią istoriją mums pasakoja net penki žmonės. Tad galime įsijausti į pasakojimą bei pažvelgti į visa tai iš gana skirtingų kampų.
Man asmeniškai šioje knygoje pasirodė, jog truputį buvo brukama per daug religijos. Tačiau tai tik mano nuomonė ☺️
Nepaisant to, tai gana neprasta Jodi knyga, kuri privers susimąstyti apie atleidimą, draugystę, žmogiškumą bei mirties bausmę. Net neabejoju, jog Jodi fanams patiks.

Būna knygos, kurias perskaitai ir greitai pamiršti; būna tokios, kurias perskaičius dar ilgai prisimeni ir lygini su kitomis. Tačiau būna ir tokios, kurios taip stipriai sukrečia ir priverčia skaitant net braukti ašaras....

Būna knygos, kurias perskaitai ir greitai pamiršti; būna tokios, kurias perskaičius dar ilgai prisimeni ir lygini su kitomis. Tačiau būna ir tokios, kurios taip stipriai sukrečia ir priverčia skaitant net braukti ašaras. Pastaroji buvo iš tokių, kur skaitydama knygos pabaigą verkiau tikrąja ta žodžio prasme, nes palietė mano kaip moters visus įmanomus ir turimus instinktus. Po šios knygos turbūt kuriam laikui atidėsiu tokių jautrių istorijų skaitymą ne dėl to, kad nepatinka, o tiesiog leisiu mintims "susigulėti" ir susikaupti tolimesniems autorės kūriniams. Perskaičius tokį kūrinį kaip šis, belieka mintyse sau pasakyti: "Yra tik du būdai nugyventi gyvenimą: vienas - lyg stebuklų nebūtų, kitas - lyg viskas būtų stebuklas". Kažkodėl po tokio kūrinio taip ir norisi pažiūrėti jau daug kartų matytą filmą "Žalioji mylia".

Trapi, jautri romano istorija, kaip ir visos Jod P. istorijos, tačiau niekada neatsibosta, norisi skaityti iki galo, iki galo išlaikoma įtampa, susidomėjimas, kas gi ten bus toliau, kaip viskas pasibaigs ir, kaip ir visuomet, visada...

Trapi, jautri romano istorija, kaip ir visos Jod P. istorijos, tačiau niekada neatsibosta, norisi skaityti iki galo, iki galo išlaikoma įtampa, susidomėjimas, kas gi ten bus toliau, kaip viskas pasibaigs ir, kaip ir visuomet, visada laimingai :)

"Kiekvienas kalinys yra kažkieno vaikas. Kaip ir kiekviena auka."

Kaip pasverti teisingumo įvykdymą vienoje svarstyklių pusėje ir užuojautą nusikaltėliui kitoje? Atsakymas paprastas: mums nereikia rinktis - Dievas sulygina...

"Kiekvienas kalinys yra kažkieno vaikas. Kaip ir kiekviena auka."

Kaip pasverti teisingumo įvykdymą vienoje svarstyklių pusėje ir užuojautą nusikaltėliui kitoje? Atsakymas paprastas: mums nereikia rinktis - Dievas sulygina šias svarstykles.

Džuna Nylon (June Nealon) savo gyvenime jau patyrė daug skausmo, o dabar jos laukia dar vienas išbandymas - ji gali prarasti dar daugiau, savo mažąją dukrytę, Kler (Claire). Jos širdis vis dar plaka, tačiau laikosi iš paskutiniųjų - laikas senka. Surasti organą sekasi nekaip. Nors buvo surastas donoras, tačiau jis netiko, tad Kler padėtis kritiška. Ir štai pasirodo savanoris - tinkamas donoras - teigiantis, jog netrukus mirs. Jis mano, kad gali išgelbėti Kler gyvybę. Ir jis gali būti teisus.

Šajus Bornas (Shay Bourne) yra pirmasis žmogus Naujajame Hampšyre, nuteistas myriop už ypatingai šlykštų nusikaltimą. Nuo pat vaikystės jis turėjo raidos sunkumų, jo elgesys buvo netipiškas, žiaurus, sadistiškas - tai tęsėsi ir paauglystės metu. Daugeliu atžvilgiu šį sutrikimą būtų galima paaiškinti. Jis galbūt antisocialus. Jo pamotė negali apie Šajų pasakyti nieko gero. Jis neturi draugų. Šajaus sesuo nenori jo matyti. Galima sakyti, kad jis yra tikra blogio sėkla. Blogio sėkla arba nesuprastas Mesijas. Tačiau netrukus visi supras, kad Šajus yra tikrai išskirtinis "individas".

Tėvas Maiklas (Michael) nusprendžia tapti Šajaus dvasiniu patarėju. Kunigas to nori iš dalies dėl natūralių priežasčių, t.y. siekdamas išgelbėti Šajaus sielą, tačiau ši priežastis nėra vienintelė. Yra ir kita, labai asmeniška. Kuo daugiau jis bendrauja su Šajumi, tuo labiau ima abejoti savo religinėmis pažiūromis - Šajus parodo neįtikėtiną talentą bei įžvalgą.

Opozicijos prieš mirties bausmės įvykdymą lyderė, advokatė Megė Blum (Maggie Bloom) įsibrauna į Šajaus gyvenimą, tikėdamasi jį išgelbėti nuo egzekucijos. Ji kovoja su įstatymais, sistema, auka, Naujojo Hampšyro valstija ir net pačiu Tėvų Maiklu. Tačiau nei vienas iš šių iššūkių neprilygsta pačiam Šajui.

Šajus Bornas, kontraversiška asmenybė, suskaldo į priešingas stovyklas bažnyčią, kalėjimo personalą bei teisėsaugą. Kaliniai, sargai, advokatai, dvasininkai, šalininkai ir atsidavę fanatikai ima permąstyti sustabarėjusias nuostatas. Tai laikas, kai visi pažvelgia į savo vidų, įsiklauso į savo širdį. Vieniems tai bus netikėtų atradimų metas, kitiems - kritinis laikotarpis. Tačiau nei vienas, susipažinęs su Šajum, nelieka nepaliestas jo asmenybės.

Romanas "Kita Širdis" - tai vienas labiausiai provokuojančių Jodi Picoult kūrinių. Galbūt netikėsite mirties bausmės pagrįstumu, galbūt šaipysitės iš religinių nuostatų, tačiau negalite paneigti įtaigios jėgos, sklindančios iš kūrinio. Knyga privers jus apmąstyti iškeltas problemas visais įmanomais aspektais.

Ši knyga - sunki ir šiurkšti, aitri ir kandi. Retas žmogus, skaitydamas ją, neišlies nors keleto ašarų. Štai kokia emociškai įtaigi yra ši knyga.

Mus supa didžiulis pasaulis su savo gėriu ir blogiu, su nuolatinėmis skaudžiomis patirtimis ir naujais pakilimais. Kaskart išgyvendami sunkumus po jų vis keliamės, vis tikime, vis viliamės, vis norime. Norime, kad pagaliau...

Mus supa didžiulis pasaulis su savo gėriu ir blogiu, su nuolatinėmis skaudžiomis patirtimis ir naujais pakilimais. Kaskart išgyvendami sunkumus po jų vis keliamės, vis tikime, vis viliamės, vis norime. Norime, kad pagaliau pasiektume tą momentą, po kurio nebekrisime žemyn. Bet ir vėl. Vėl krintame ir keliamės.

Tokių gyvenimiškų kritimų ir pakilimų pilna Jodi Picoult kūryba. Kiekviena jos knyga - tai naujas žvilgsnis į mus supančias socialines bėdas, negeroves ir kelius, kuriais nueina žmonės. Žmonės tokie pat kaip mes. Su tokiais pat trapiais gyvenimais kaip mūsų. Galbūt todėl šios autorės darbai palieka bėdsaką žmonių širdyse ir mintyse.

Prisipažinsiu, "Kita širdis" buvo pirmoji šios autorės skaityta knyga. Neturėjau su kuo jos palyginti, bet galiu tvirtai pasakyti, jog ji sukėlė nemažai minčių. Apie ką jos? Apie vaikų pasaulį, jiems daroma skriaudą, jų stiprybę. Apie tai, kodėl mūsų pasaulis toks ir nekitoks. Apie tai, kodėl šaukiamės Dievo ar Jį apleidžiame, kai mus užgriūna negandos. Ir apie tai, koks turi būti tvirtas, nuspresdamas, jog tas ar kitas žmogus nebevertas gyventi.

Knygoje sugulusi istorija tarsi nelaimių ir nesėkmių virtinė. Tarsi mėginimas parodyti, kiek gali pakelti moteris, netekusi savojo žmogaus automobilio avarijoje, paskui dar kartą netekusi atrasto gyvenimo draugo ir didžiausio turto - dukters. Tarsi norisi pasakyti stop. Juk tiek vienam žmogui per daug. Jis daugiau nepakels. Bet ir vėl. Sunki liga antrajai dukrai, kuri yra švyturys gyvenime, tikslas, dėl kurio gyveni ir tikėjimas, dėl kurio eini į priekį. Kiek gali paaukoti, kad šis vaikas gyventų? Matyt, viską ir dar daugiau. Širdis, kuri turi suplazdėti vaiko krūtinėje tampa pagrindine ir vienintele tavo gyvenimo siekiamybe. Bet jei ta širdis ne ta, kurios trokšti, ta, kuri tave skaudina, ta, apie kurią net nebūtum pagalvojęs. Priimtum? Reikia. Nes tik tokiu atveju vėl jausiesi laimingas, o svarbiausia gyvas.

O kaip tas žmogus, kuris atiduoda širdį ir taip jau atidavęs savo gyvenimą už tai, ko nepadarė? Jis teisus? Ar jis vertas pagarbos? Ar jis tikrai kitoks nei mes visi? Knygos autorė priverčia mintis skrieti, negali jų suvaldyti. Ieškai atsakymų - randi naujus klausimus. Mąstai. Tiki. Viliesi. Ir per kiekvieną knygos veikėją mėgini surasti save. Mąstyti, o ką darytum tu? Ar pamatytum ir pripažintum tavo vaikui daromą skriaudą? Ar atiduotum žmogų į mirties rankas, tikėdamas, jog jis to nepadarė? Ar paimtum jo širdį, kad tavoji gyventų?

Knyga. Tikra. Taikli. Ir verta dėmesio. Verta paimti ją į rankas. Verta savo mintis paleisti skrieti ir širdį plazdėti, kad suprastum, kas mus supa ir kokias istorijas išgyvena kiti. Nes kiti pavyzdžiai priverčia ne tik susimąstyti, bet ir pamatyti, pajusti ir pagelbėti.

Džiaugiuosi, kad ši knyga atkeliavo į mano namus ir į mano širdį.

Rūta

Tai ne pirma šios autorės knyga, pakliuvusi man į rankas. Visgi ji pasirodė panaši į kitas autorės knygas moralinių/socialinių problemų iškelimu. Skaitytojas ne tik seka meilės linijos taku, bet ir tam tikra prasme...

Tai ne pirma šios autorės knyga, pakliuvusi man į rankas. Visgi ji pasirodė panaši į kitas autorės knygas moralinių/socialinių problemų iškelimu. Skaitytojas ne tik seka meilės linijos taku, bet ir tam tikra prasme verčiamas susimąstyti apie iškeltas problemas.
Versdama puslapį po puslapio pastebėjau, kad mane aplanko de javu jausmas. Ši istorija apie kalinį, nuteistą mirties bausme, darantį stebuklus, vaidinantį gerietį, jau kažkur girdėta, matyta. Bingo - matyta! Stephen King "Žalioji mylia" knygos ekranizacija, kuri nepaliko abejingų net stiprių vyrukų, vaidinančių bejausmius, atsiribojusius nuo "seilėtų" filmų. Kalinys Šajus Bornas pavaizduotas tarsi dievybė, knygoje dar vadinamas Mesiju dėl daromų stebuklų (atgaivintas paukštis, pagydytas kitas kalinys ir pan.). Kai tik atkapsčiau sąsaja su filmu, nutariau, kad rašytoja nuėjo lengviausiu keliu. Tačiau knygos nepaleidau iš rankų dėl liguisto smalsumo - o kas toliau? O toliau nieko ypatingo. Siužetas nevienaplanis: šalia kalinio gyvenimo verda nukentėjusios moters Džunos ir jos širdies liga sergančios dukros Klaros gyvenimas. Klarai skubiai reikia donoro. Spėkite, kas juo nutaria tapti? Taip, tai tas pats Š. Bornas.
" - Aš noriu gyventi,- atsakė jis,
- Todėl privalau mirti."
Ar žudikas tikėjosi gyventi persodintos širdies ritmu? Ar tai tik altruizmas?
Istorija labai keista, kadangi vienu metu kalinys, nuteistas mirties bausme vaizduojamas kaip žudikas, norintis tik išpirkti savo kaltę. Kitu metu - jis jau tarsi ir nekaltas. Šis dvejopas autorės svaičiojimas glumino.
Didžią dalį knygos apima religiniai svaičiojimai. Čia įpinamas ir kunigas Maiklas, ir advokatė Megė. Kas labiausiai knygoje nepatiko - tai religiniai nukrypimai, kurių buvo pernelyg daug. Kalinio religijos aiškinimasis, nuvedantis iki šiol man nežinomais keliais - gnostikų raštai, evangelija. Iškeltas mirties bausmės klausimas verčia skaitytoją svarstyti - ar tai tinkama priemonė nuteisti žmogų, kad ir kokį nusikaltimą jis būtų padaręs. Gyvename Lietuvoje, kur žudikai kartais gauna labai švelnias bausmes. Tai verčia pykti ir burbėti panosėje apie prastus, negriežtus įstatymus. Tačiau mirties bausmė man, lietuvei katalikei yra tolima ir nepateisinama. Labai sudėtinga buvo skaityti mirtininko egzekuciją. Vietomis net norėdavosi užsimerkti. Knygos veiksmai šokinėja nuo vieno prie kito: meilė, moraliniai, religiniai klausimai, teisiniai tyrimai, motinos dvejonės dėl donoro.
"Man atrodo, kad kai nužudomas vaikas, miršta du žmonės. Vienintelis skirtumas - kad motinos širdis tebeplaka."
Negaliu sakyti, kad knyga nepatiko, bet... Mėgstu užsirašyti kai kurias citatas iš skaitytų knygų. Iš šios knygos pasirašiau nedaug:
" - Sakoma, kad šioje šalyje tebetaikoma mirties bausmė, nes kai kurie kaliniai jos nusipelnė. Sakoma, kad tai atgrasininmo priemonė - bet iš tikrųjų žmogžudyščių procentas valstybėse, kuriose mirties bausmė panaikinta, mažesnis negu tose, kuriose nepanaikinta. Sakoma, kad pigiau nubausti žmogų mirtimi negu laikyti jį kalėjime iki gyvos galvos, bet iš tikrųjų atsižvelgiant į vienuolika metų apeliacijų, apmokėtų visuomenės lėšomis, mirties bausmės įvykdymas kainuoja maždaug trečdaliu brangiau negu kalėjimas iki gyvos galvos."
Šioje knygoje rasite religinius pasvarstymus, kas kiekvienam žmogui yra religija, kaip kiekvienas susikuria savo Dievą; mirties bausmės klausimo nagrinėjimą; plačiau sužinosite, kaip ruošiamasi mirties bausmei, ir kaip ji vykdoma. Šalia to dar pateikiama informacija apie širdies transplantaciją: kaip ši operacija atliekama, kada donoras tinkamas recipientui.

Žanras: romanas
Puslapių skaičius: 432
Leidykla: Alma littera, 2011
Vertinimas: 3/5
Anotacija:
Pirmasis Džunos vyras žuvo automobilio avarijoje, tačiau moteris ir kartu važiavusi dukrytė per stebuklą nenukentėjo. Po kurio laiko Džuna vėl pamilsta - ją su dukrele išgelbėjusį policininką. Jie laimingai pragyvena šešerius metus, susilaukia dar vienos mergytės. Tačiau ir antroji Džunos santuoka baigiasi tragedija - vyresniąją dukrą ir antrąjį vyrą nužudo Šajus Bornas, klajojantis darbininkas, kurį Džuna buvo pasamdžiusi remonto darbams. Nusikaltimas toks šiurpus, kad pirmą kartą Naujojo Hampšyro istorijoje už jį skiriama mirties bausmė.
Netikėtai pavojus iškyla ir Džunos mažylei - jai reikia skubiai persodinti širdį, o donoro nėra. Mirties laukiantis Šajus Bornas trokšta išpirkti kaltę. Jis nori atiduoti Džunos dukteriai savo širdį...