Tik nedaugelis rašytojų gali būti tokie kaip Salman Rushdie. Ne tik sukurti įdomią istoriją ir pateikti ją taip, tarsi tai nieko sudėtingo (knyga labai įtraukia). Jis ne tik moka sujaudinti ir priversti pajusti tai, apie ką...

Tik nedaugelis rašytojų gali būti tokie kaip Salman Rushdie. Ne tik sukurti įdomią istoriją ir pateikti ją taip, tarsi tai nieko sudėtingo (knyga labai įtraukia). Jis ne tik moka sujaudinti ir priversti pajusti tai, apie ką rašo. Labiausiai žavi jo erudicija ir daugelio sričių išmanymas. Kaip šioje knygoje - pasakojime apie tragišką meilės istoriją susilieja tiek visko daug, paliečiama tiek daug aktualaus, verčiančio mąstyti, piktintis, žinoti, domėtis, jausti, užjausti...

Knyga gan sudėtinga skaityti, vietomis nuobodi, paini, kita vertus vietomis labai ryškus veikėjų charakteriai, dramatiški likimo vingiai, užburiantis pasakiškos aplinkos aprašymas, bet toks ir kovų ir žmonių žiaurumo...

Knyga gan sudėtinga skaityti, vietomis nuobodi, paini, kita vertus vietomis labai ryškus veikėjų charakteriai, dramatiški likimo vingiai, užburiantis pasakiškos aplinkos aprašymas, bet toks ir kovų ir žmonių žiaurumo detalizavimas, skaitėsi ilgai ir dėl ištempto veiksmo bendras įspūdis nekoks.

Ši S. Rushdie knyga, ypač primena kitą magiškų istorijų pasakotojų - čilietės Isabelle Allende - stilių. Žinoma, negali sakyti, kad "Klounas Šalimaras" - kažkas itin naujo ir visiškai priešingo S. Rusdie, kažkas, ko iš jo...

Ši S. Rushdie knyga, ypač primena kitą magiškų istorijų pasakotojų - čilietės Isabelle Allende - stilių. Žinoma, negali sakyti, kad "Klounas Šalimaras" - kažkas itin naujo ir visiškai priešingo S. Rusdie, kažkas, ko iš jo nebuvo galima tikėtis. S. Rushdie, kaip ir I. Allende, mėgsta savo pasakojamą istoriją, tarsi audeklą suausti iš atskirų personažų istorijų gijų. Tad kas šįkart pasakojimą dar tokį panašų į I. Allende's kalbėjimą? Manyčiau, ryšys su, jei taip galima pasakyti, gimtuoju kraštu. Be abejo, ir kitose S. Rushdie knygose ryškus nacionalinis motyvas - motina Indija savo spalvom ir kvapais įsismelkia į pasakojimą, ją galima tiesiog justi, vartant knygos lapus. Tačiau "Klounas Šalimaras" neria dar giliau. Tai pasakojimas ne tik apie Indiją - o apie Kašmyrą, teritoriją, iš kurios yra kilę rašytojo seneliai. Kraštą, kurio gyventojai stebina keistomis ryškiai mėlynomis ar žaliomis akimis, kraštą, kuriame plyti gražusis Šalimaro sodas, kraštą, kuris savo istoriją rašė ne tik tradicinių šokių melodijomis ar valgių receptais, bet ir krauju.
Į knygą sutelpa šokėjos Bunji, akrobato Klouno Šalimaro, ambasadoriaus Maksimiljano Ofiulso, jų tėvų ir giminaičių, kaimynų ir pažįstamų, netgi priešų istorijos, o viską sujungia Indijos (Kašmyros) Ofiuls gyvenimo ir kilmės istorija. Nors knyga parašyta taip, kad didysis sukrėtimas įvyksta pačioje pradžioje, o paskui, tarsi vyniojant stebuklingąjį Ariadnės įduotą siūlo kamuolį ir narpliojant personažų likimų vingius bandoma išeiti iš šio pasakojimo labirinto, negalima sakyti, kad tokiu būdu buvo prarasta intriga. Personažų istorijos tokios skiritngis ir spalvingos, savyje talpinančios dar ir dar naują pasakojimą (juk kiekvieno mūsų gyvenimas pilnas žmonių - o kiekvienas jų su savo praeitimi, dabartimi ir ateitimi, pats yra tarsi atskira knyga - net ne knyga, o daugiatomė, niekada nepabaigiama leisti enciklopedijos serija), kad kažkaip net nebesvarbu, kad pasirinktas toks retrospektyvinis šokinėjimas - kad tai, kas dar tik turi - turės įvykti ateityje - jau įvyko ir visi personažai gyvena tos ateities link.

"Klounas Šalimaras" - tai perteikiantis tragišką, karų ir pasipriešinimo konfliktų pažymėtą mylimo senelių krašto Kašmyro istoriją per Pačigamo kaimo likimą ir pražūtingą šokėjos Bunji ir akrobato Klouno Šalimaro meilę perteikiantis pasakojimas, suaustas iš daugybės gijų ir vos vos pagardintas magiškuoju realizmu, kuris ir taip nepaprastą istoriją padaro dar labiau nepaprasta.