Pradėjus skaityti Justo Pilyponio knygą "Klubas nepatenkintų žmonomis", apėmė kažkas panašaus į deja vu jausmą. Prieš kurį laiką buvau Andriaus Tapino knygos "Maro diena" pristatyme. Iš konteksto paėmus kai...

Pradėjus skaityti Justo Pilyponio knygą "Klubas nepatenkintų žmonomis", apėmė kažkas panašaus į deja vu jausmą. Prieš kurį laiką buvau Andriaus Tapino knygos "Maro diena" pristatyme. Iš konteksto paėmus kai kuriuos pasisakymus, jie puikiai tiktų tiek vienai, tiek kitai knygai apibūdinti: veiksmas vyksta Kaune, pasitelkiamos legendos apie slaptą tunelių tinklą po Kauno gatvėmis ir pan. Tik J. Pilyponio visa knyga turi mažiau puslapių nei "Maro dienoje" skirta Kaunui.

Jeigu prieš tai mano skaityta knyga buvo labai moteriška, tai ši atvirkščiai - labai vyriška. Slapti lošimų klubai, kurie prisidengia įvairių kitų klubų pavadinimais. Šie klubai pasitelkiami pinigams išvilioti iš įtakingų ir labai turtingų asmenų. "Tamsta stebies? Nėr ko. Juk blaivininkų draugijos susirinkimai šaukiami tam, kad tinkamai ir nevaržomai išgėrus; įvairių liaudies švietėjų susirinkimai, - kad sutartinai mulkinus liaudį; finansininkų susirinkimai, - kad aptarus savo bankrotą. Kodėl visi dori vyrai, nepatenkinti savo žmonomis, negali susirinkti tam, kad parodytų žmonoms, jog jie moka tūkstantį kartų geriau apgaudinėti." [18 psl.] Grandiozinės povandeninės statybos ir povandeniniai laivai. (Gaila, kad iš pradžių povandeninis laivas buvo paminėtas kaip labai svarbus elementas, o paskui jis nebuvo pakankamai išnaudotas.) Vyrai, kurie nelabai supranta, kada moteris jiems meilinasi: "Suprask, vadinasi, ko ji nori. Moteris kalba apie atvirumą ir jūrą, vadinasi, kalba apie nepaprastą jūrą ir nuogą atvirumą. Tfu!.. Susigaudyk, kad nori..." [48 psl.] Ir dvikovų taisyklės, kurių laimėtojas beveik akivaizdus: "Kadangi Štampas iššaukė Stulį, todėl pirmas turėjo šauti Stulys. Paskui jie galėjo išleisti po devynis šovinius vieną po kito." [55 psl.]

Knyga parašyta 1934-aisiais metais, bet ir šiandien kai kurie pasisakymai yra nepraradę savo vertės. Štai Kaunas visada garsėjo sportininkais, o žmonės visais laikais buvo labai smalsūs: "Iki šiol Kaunas buvo garsus futbolo komandų skaičiumi, tai dabar visos futbolo komandos pavirto narų komandomis." [61 psl.] Atrodo, kad nuo tų laikų nei politika, nei valdžios požiūris beveik nepasikeitė. Visada ir visur, buvo ir bus tokių, kuriems reikia tik panaudoti pinigus ir pavaizduoti, kad darbas yra atliekamas:

"Komisija susidėjo iš dvylikos žmonių: po vieną atstovą nuo kiekvienos ministerijos, policijos sargyba, du ekspertai, komisijos pirmininkas su vicepirmininku. Tai bent talkelė! Na, atvažiavo vieton, Nepatenkintų žmonomis klubo bufete išgėrė po porą stiklelių, pasišnekučiavo, užprotokolavo, kad pusiasalio paviršiuje niekas nepasikeitė, nuo ko grėstų Kaunui pavojus, ir išvažiavo. Kitą dieną pasiuntė į klubą dešimt vandens siurblių ir trisdešimt inžinierių, su didžiausiomis iškilmėmis atidarė slaptas, vedančias į požemį duris, sustatė vandens siurblius ir pradėjo siurbti iš lošimų salės vandenį.

Vargšeliai! Penktą dieną apsižiūrėję, kad Nemune vandens nė kiek nesumažėjo, nutarė darbą atidėti, kol užšals ledas. Tuo tarpu miesto valdyba užtraukė užsieniuose pusmilijonį paskolos naujiems siurbliams pirkti." [62 psl.]

Akivaizdu, kad tokiais metodais dirbant kaltininkai liks nesurasti ir nenubausti. Nors, ne tik metodai kalti - sukčių būta tokių gudrių, kad į savo lošimus įtraukę aukštas pareigas užimančius asmenis užsitikrino savo patogią ir sočią ramybę. Juk kas norėtų prisipažinti, kad lankėsi uždraustame klube?