Ši knyga mane truputį nuvylė. Tikėjausi faktų apie jo asmeninį gyvenimą: santykius, pomėgius, laisvalaikį, pakilimus ir nuosmukius, o šioje knygoje pagrindas buvo mokslinė veikla ir karjera. Suprantama, kad ji buvo...

Ši knyga mane truputį nuvylė. Tikėjausi faktų apie jo asmeninį gyvenimą: santykius, pomėgius, laisvalaikį, pakilimus ir nuosmukius, o šioje knygoje pagrindas buvo mokslinė veikla ir karjera. Suprantama, kad ji buvo svarbiausia Franklio gyvenimo dalis, bet kaip kitos dalys?

Knygos pavadinimas puikiai atspindi knygos turinį: joje nerasime nei prisiminimų iš koncentracijos stovyklos, nei logoterapijos esmės išdėstymo, nei atvejų pristatymo ir aptarimo. Tiksliau, rasime, bet tik užuominas, tarsi...

Knygos pavadinimas puikiai atspindi knygos turinį: joje nerasime nei prisiminimų iš koncentracijos stovyklos, nei logoterapijos esmės išdėstymo, nei atvejų pristatymo ir aptarimo. Tiksliau, rasime, bet tik užuominas, tarsi Franklis siektų priminti ar sudomintų tų kitų knygų dar neskaičiusį - ten yra mano didžiausi darbai, o čia - fonas, leidęs tiems darbams atsirasti.



Ir apie tą foną jis pasakoja su meile ir šypsena. Visi svarbiausi jį supę žmonės, visi pasiekimai, padėję atsidurti ten, kur Franklis galiausiai atsidūrė, pavaizduoti išrenkant po vieną kitą itin ryškią ir geriausiai iliustruojančią detalę. Dėl to šie prisiminimai trumpi, greit ir lengvai perskaitomi ir žavintys. Įtikinantys, kad kasdienybė irgi turi savo prasmę, nei vienas veiksmas nenueina veltui, o atsitiktinumo nebūna iš viso.

Ir nesvarbu, ar jis dalinasi savo vaikystės ar jaunystės prisiminimais, ar pasakoja apie susitikimą su S. Freudu, ar apie savo darbus, darytus jau po karo, ar apie alpinizmą, Franklis išlieka šiek tiek ironiškas, šiek tiek besididžiuojantis, šiek tiek nustembantis ir visada pasiryžtantis atsakyti į gyvenimo jam užduotus klausimus. Todėl perskaičius knygą nejučia aplankė mintis, kad gyventi drąsų gyvenimą iš tiesų yra gana paprasta - imi ir gyveni. Tik tiek, viso labo tik tiek :)