Nors daugelis atsiliepimų liaupsina knygą, mane erzino, klaidinantis knygos pavadinimas, istorija toli gražu ne apie dukrą, veikiau apie patį koriką, nors iš esmės apie raganų medžioklę. Skaitėsi sunkokai, jei ne įdomus...

Nors daugelis atsiliepimų liaupsina knygą, mane erzino, klaidinantis knygos pavadinimas, istorija toli gražu ne apie dukrą, veikiau apie patį koriką, nors iš esmės apie raganų medžioklę. Skaitėsi sunkokai, jei ne įdomus paties koriko personažas knyga vertinčiau nekaip.

Labai lengvai įtraukianti knyga. Net kai padedi ją į šalį vis galvoji apie tolesnią galimą įvykių eiga. Labai patinka detektyvai, nes ir pats įsijauti į knygą, bandai pastebėti smulkmenas, kad išsiaiškinti kas įvykdė...

Labai lengvai įtraukianti knyga. Net kai padedi ją į šalį vis galvoji apie tolesnią galimą įvykių eiga. Labai patinka detektyvai, nes ir pats įsijauti į knygą, bandai pastebėti smulkmenas, kad išsiaiškinti kas įvykdė nusikaltimą. Tikrai labai patiko.

Kaip daugelis jau paminėjo - puikus istorinis romanas, su trilerio ar mistikos prieskoniu. Įdomu tai, jog pats rašytojas yra kilęs iš budelių giminės ir kurdamas romanus naudoja pro pro prosenelių paliktus rašytinius ir...

Kaip daugelis jau paminėjo - puikus istorinis romanas, su trilerio ar mistikos prieskoniu. Įdomu tai, jog pats rašytojas yra kilęs iš budelių giminės ir kurdamas romanus naudoja pro pro prosenelių paliktus rašytinius ir išsaugotus raštus. Iš tikro įdomiausia visoje knygoje ir yra korikas, o ne koriko duktė. Tikiuosi apie koriko duktę paskaityti daugiau kitoje knygoje "Koriko duktė ir juodasis vienuolis", tačiau šioje knygoje dominavo korikas. Man asmeniškai budelis/korikas asocijuojasi su tiesiog nemaloniu ir tikriausiai nesveiko proto žmogumi, maždaug "kas gali pasirinkti tokią profesiją savo noru". Tačiau autorius apšviečia skaitytojus kas iš tikro yra tas korikas, kodėl jis juo tampa, ar jis to nori. Kaip jis pats jaučiasi dėl to, kuo yra, kaip jaučiasi dėl to, kaip į jį reaguoja aplinkiniai. Galų gale sunkiu visam miesteliui metu, kai žmonės pasiduoda panikai dėl raganavimo ir pradeda augti žmonių neapykanta netgi vieni kitiems, būtent korikas yra tyriausios sielos žmogus, kuris stengiasi išgelbėti nekaltuosius, atmeta mistikos teorijas ir suvokia, jog įvykiai, kurie vyksta miestelyje neturi nieko bendro su raganomis ir velniais, o tokius dalykus gali padaryti tik žmogus ir godumas.

Istorinis mistinis romanas. Intriguojantis siužetas, vaizdingas pasakojimas nukelia į XVII a. pradžią. Raganos, burtai, žmogžudystės - viso to fone randame įdomų pasakojimą apie negalimą meilę, draugystę, papročius ir...

Istorinis mistinis romanas. Intriguojantis siužetas, vaizdingas pasakojimas nukelia į XVII a. pradžią. Raganos, burtai, žmogžudystės - viso to fone randame įdomų pasakojimą apie negalimą meilę, draugystę, papročius ir vertybes, kurie šių laikų žmogui atrodo tokie tolimi. Intriguojantis ir įdomus pasakojima.

Mažas Bavarijos miestelis, 1659-ieji. Iš upės ištraukiamas mirštantis berniukas ant peties žiauriai ištatuiruotu raganų ženklu. Pradeda dingti našlaičiai. Beveik visas miestelis kaltina tik vieną moterį. Valdžios žmonės...

Mažas Bavarijos miestelis, 1659-ieji. Iš upės ištraukiamas mirštantis berniukas ant peties žiauriai ištatuiruotu raganų ženklu. Pradeda dingti našlaičiai. Beveik visas miestelis kaltina tik vieną moterį. Valdžios žmonės daro viską, kad įsivyrautų ramybė, nors bus nubausti višiskai nekalti žmonės.

Knygos mintis visai nebloga, tačiau vietomis norėtųsi, kitaip papasakotų įvykių. Nei labai patiko, nei nepatiko. Šiaip skaitėsi labai greitai.

Siužetas sudomino nuo pirmų puslapių. Knyga lengvai skaitoma.

Čia persipinusi ir meilė, žmogžudystės, draugystė. Tuo pačiu knygą galima pavadinti ir istorinio pobūdžio, kadangi puikiai aprašomas viduramžių žmonių...

Siužetas sudomino nuo pirmų puslapių. Knyga lengvai skaitoma.

Čia persipinusi ir meilė, žmogžudystės, draugystė. Tuo pačiu knygą galima pavadinti ir istorinio pobūdžio, kadangi puikiai aprašomas viduramžių žmonių gyvenimas, požiūris į luomus, padėtį visuomenėje.

O. Potzsch aprašo apie labai painią žmogžudysčių seriją Šongau miestelyje. Ir viskas kvepia raganavimu...Iš upės ištraukia berniuką, kuriam ant nugaros ištatuiruotas raganos ženklas. Ir tai tik pradžia...Vėliau miršta dar vienas berniukas, dingsta mergaitė...ir visi lankėsi pas vietos pribuvėją. Kaltinimai linksta jos pusėn. Pradeda sklysti kalbos apie miestelyje pasirodžiusį velnią su kaulėta ranka. Bet budelis Jakobas Kuizelas tuo netiki ir imasi aiškintis kas iš tikrųjų atsitiko. Jam padeda jo gražuolė dukra Magdalena ir daktaras Simonas.

Buvau labai laiminga kai sužinojau, kad tai ne paskutinė šios serijos knyga, kadangi yra įdomu kaip baigsis Simono ir Magdalenos meilė.

Iš Oliver Pötzsch knygos "Koriko duktė" sulaukiau būtent to, ko paprastai tikiuosi iš istorinių romanų - vaizdingi aprašymai leido nusikelti į tolimą praeitį.

Veiksmas vyksta Vokietijos miestelyje, besivadinančiame keistai...

Iš Oliver Pötzsch knygos "Koriko duktė" sulaukiau būtent to, ko paprastai tikiuosi iš istorinių romanų - vaizdingi aprašymai leido nusikelti į tolimą praeitį.

Veiksmas vyksta Vokietijos miestelyje, besivadinančiame keistai kiniškai skambančiu pavadinimu (bent jau mano ausiai) - Šongau. Ir nors jau XVII a., pasijunti atsidūręs juodžiausiuose Viduramžiuose, kurie teoriškai truko iki XV a.: aplinkui didžiulis skurdas, nešvara, neraštingumas, prietarai ir, be abejo, raganystės ar bent jau tikėjimas jomis. Krito tavo veršelis - ragana nužiūrėjo. Sudegė stoginė su turtingų pirklių kroviniais - tai ragana prikišo nagus. Kepėjas vėl pridegino duoną - tikrai ne todėl, kad buvo girtas. Nužudytas vaikas - ne kieno nors kito, o raganos darbas. Mirė dar vienas mažylis - ragana kalta, nors ji jau parą sėdi miesto areštinėje.

Skaitydama jaučiausi tarsi klimpstanti į giliausią prietarų, neišmanymo ir jo sąlygotos baimės liūną. Galbūt tokią reakciją lėmė tai, kad aš moteris, gal vyras šią knygą skaitytų ramiau, bet man vienomis akimirkomis kraujas virte užvirdavo, o kitomis jaučiausi tiesiog beviltiškai paprasčiausiai dėl to, kad gyvendama tais laikais priklausyčiau rizikos grupei - kiekviena moteris gali būti apkaltinta raganavimu. Jei tik kas miestelyje nutiks, reikės surasti kaltininką, o juo pirmiausiai taps moteris, daugiau išmananti už visas kitas - taigi miestelio pribuvėja, mat ji pažįsta visokias žoleles, iš jų gamina tepalus, tinktūras, gėralus, vadinasi, naudojasi tamsiomis, iš velnio gautomis žiniomis. O jei nelaimės nesibaigs atsikračius šitos raganos, visada atsiras pavydi moteriškė, paliudysianti, kad gražuolė kaimynė nevengia pajodinėti ant šluotos. Žinoma, jei šeima turtinga ir įtakinga, greičiausiai niekas neišdrįs apkaltinti jos moterų, tačiau niekada negali būti ramus - prasidėjus didiesiems "valymams" ant laužo supleška ir viena kita teisėjo ar burmistro žmona ar duktė.

Tikrą atgaivą širdžiai šioje knygoje teikia vos keli personažai: niekingiausios profesijos atstovas korikas Jakobas, jo duktė Magdalena ir pusiau mokytas jaunasis miestelio gydytojas Simonas. Tai, rodosi, vieninteliai žmonės visame miestelyje turintys bent kiek sveiko proto ir netikintys prietarais. Tik jie rizikuodami viskuo - savo reputacija, padėtimi ir net gyvybe - ieško tikrojo visų nelaimių kaltininko ir stengiasi nuo kančių ir mirties apsaugoti nekaltąją.

Beje, knygos autorius yra tikros korikų dinastijos palikuonis. Benagrinėjančiam šeimos medžius ir visą per daugelį metų sukauptą informaciją jam ir kilo mintis parašyti knygą apie šią profesiją ir šitaip juos savotiškai reabilituoti. Mat korikas buvo būtinas kiekvienam miesteliui - jis atlikdavo ne vien budelio, bet ir savotiško sanitaro funkcijas: valydavo miestą (prisiminkime, kad tais laikais kanalizacijos nebuvo, naktipuodžių turinį pildavo pro langus tiesiog į gatvę). Todėl korikai būdavo savotiški "neliečiamieji" - niekas nepageidaudavo su jais bendrauti, palaikyti ryšių, nors, koks paradoksas, suskaudus dantį ar susukus pilvą skubėdavo ne pas gydytoją, kurio paslaugos dažnam būdavo per brangios ir, maža to, neveiksmingos, nes daktarai tais laikais be kraujo nuleidimo ir klizmų statymo dar ne kažin ką temokėjo, o belsdavosi į korikų duris, mat jie turėjo daug žinių apie žmogaus kūną ir mokėjo gydyti įvairius negalavimus.

Trumpai tariant, knyga tikrai įdomi ir įtraukianti. Jei norite pašiurpti nuo antisanitarinių gyvenimo sąlygų ir prietarų tamsybės bei pasidžiaugti, kaip šviesiai, švariai ir "išmaniai" dabar gyvename, rekomenduoju perskaityti.

Skaitydama knygą nė karto nepasigailėjau, kad pasirinkau ją. Romanas įtraukė nuo pirmo puslapuio. XVII a. mažas Vokietijos miestelis su savo neapsišvietusiais, prietaringais gyventojais ir neeilinio proto, logikos bei drąsos...

Skaitydama knygą nė karto nepasigailėjau, kad pasirinkau ją. Romanas įtraukė nuo pirmo puslapuio. XVII a. mažas Vokietijos miestelis su savo neapsišvietusiais, prietaringais gyventojais ir neeilinio proto, logikos bei drąsos žmogumi - budeliu tiesiog negali nesudominti. Jakobas Kuizelas pavaizduotas kaip XVII a. James'as Bondas, kuris priešą permato kiaurai ir veikia teisingumo vardu. Miestelyje viena po kitos įvyksta kelios žiaurios vaikų žmogžudystės. Ant nužudytų vaikų kūnų randamas ištatuiruotas raganiškas ženklas, todėl iš karto nusprendžiama, kad tai jų darbas. Įkalinama Šongau pribuvėja, pas kurią paskutinę lankėsi vaikai, o išgauti iš jos pripažinimą tampa koriko užduotimi. Tuo metu egzistavo begalė kankinimo būdų, kurių dėka prisipažintų net pats nekalčiausias, todėl bylos baigtis atrodo aiški. Ydant neprasidėtų šiurpus moterų, apkaltintų raganavimu, žudymas, kaip jau yra įvykę miestelio istorijoje, miesto valdžia nusprendžia dėl šventos ramybės paaukoti vieną, kad ir nekeltą pribuvėją. Bet budelis jaunojo daktaro bei savo dukters padedamas nusprendžia išsiaiškinti tiesą, nes nenori ant laužo deginti moters, padėjusios pasaulį išvysti jo vaikams. Žmogžudysčių, bei kitos mieste vykstančios velniavos priežastis pasirodo žymiai prozaiškesnė - pinigai. Knygoje netrūksta nei intrigos, nei romantiškos uždraustos meilės, nei rašytojo idealizuoto koriko didvyriškumo, todėl TIKRAI rekomenduoju ją perskaityti.