I.Šeiniaus apysaka "Kuprelis", kitaip dar vadinama: "Vienos pavasario dienos pasaka", ištiesų pavasariškas kūrinys. Nedidelės apimties, paprastas, tačiau begalo švelnus, nostalgiškas ir jausmingas pasakojimas, įsibraunantis...

I.Šeiniaus apysaka "Kuprelis", kitaip dar vadinama: "Vienos pavasario dienos pasaka", ištiesų pavasariškas kūrinys. Nedidelės apimties, paprastas, tačiau begalo švelnus, nostalgiškas ir jausmingas pasakojimas, įsibraunantis ir žadinantis skaitytojo jausmus.

Kūrinyje tvyro dvi laiko bei erdvės plotmės - dabartis ir praeitis.

Birželio mėnesio pradžia ir Ignasėlis, sugrįžęs į gimtinę, keliauja į malūną pas Kuprelį, padėti sumalti grūdus. Olesis, kitaip Kuprelis, žiūrėdamas pro mažą, keturkampį malūno langelį, atmena savo praeitį, apie kurią su nieko dar nėra kalbėjąs ir pirmąją bei paskutinę savo meilę. Darbuodamiesi malūne Kuprelis ir Ignasėlis, sugrįžta į tuos laikus, kai Kuprelis baigęs mokslus, gauna vargonininko vietą Skardžiuose, kur sutinka Gundę. Jauna, šviesiaplaukė, raudonskruostė mergina iš karto tampa Olesio akių šviesa. Šviesiaplaukė viliokė praskaidrina ir įprasmina, protingo, darbštaus, sąžiningo, tačiau kuproto jaunuolio gyvenimą. Daug svajonių ir planų, tačiau viskas sugriūva, kai į Skardžius atvyksta Gundės vaikystės draugas Jonas Staševskis.

Tai vienas iš tų kūrinių, kuriuos aš vadinu "prie kavos" arba "desertinis". Užtenka valandos, pusantros perskaityti, skaitosi lengvai, o kūrinys prasmingas ir duodantis peno apmąstymams, taigi skonis dar ilgai išlieka.

"Bet Kuprelis vėl apsakinėja. Jis, rodos, mato ką apsako. Aštriai įsispaudė tie vaizdai jo atmintin. Meilė juos įkaitintu raštu surašė. Neišdils jie, neišdilins jų niekas."

"Mėnesiena lietaus nuskaidrintu pavasariu mėlynuoja. Rasa žvilga, lyg palietas sidabras joje tirptų. Naktis tyli, žemė miega. Daug kur, daug kam sapnuojas neregėti sapnai. Ne visur, ne visiems."

Ignas Šeinius "Kuprelis"

Lengva, šilta, lietuviška vasara dvelkianti Igno Šeiniaus pasaka. Sunkus Kuprelio gyvenimas, lengva kaip pūkas meilė kaimo gražuolei Gundei. Iš pirmo žvilgsnio istorija primena V.Hugo "Paryžiaus...

Ignas Šeinius "Kuprelis"

Lengva, šilta, lietuviška vasara dvelkianti Igno Šeiniaus pasaka. Sunkus Kuprelio gyvenimas, lengva kaip pūkas meilė kaimo gražuolei Gundei. Iš pirmo žvilgsnio istorija primena V.Hugo "Paryžiaus katedrą", tačiau perskaičius kūrinį suvokiu, jog neįmanoma prilyginti Lietuvos XX a. kaimo su Prancūzijos sostine, lietuvių ir prancūzų ir galiausiai Kuprelio ir Kvazimodo bei Esmeraldos ir Gundės. Be abejo, abu kūrinius jungia neapsakoma likimo nuskriaustųjų meilė grožio idealui. Kūrinio centre bažnyčia, jų pirmasis susitikimas ir į kuprelio širdį įsmigusi amūro strėlė. Veiksmas vyksta kuprelio malūne, meilės istorija yra atpasakota pas "tamstą, poną Olesį", užsukusį susimalti miltų jaunuolį. Kuprelis pamena jaunuolio vaikystės dienas, todėl paklaustas, kodėl liko vienas atskleidžia skaudžią istoriją. "Mano mylimoji buvo tikrai kaip ankstyvas pavasaris. Žavinga kaip brėkštanti, žadanti aušra. Jos skaidrios žvilgančios akys tirpino širdį, gundino ją. Aš mylėjau ją, kaip naktis myli lakštingalos dainą..." Istorija nėra ilga ,galbūt, tai yra vienas iš pliusų, nes tai suteikia stipresnį patyrimą. "Kuprelis" iš tiesų paprasta knyga: joje nėra pompastiškų išsireiškimų, nei pernelyg sunkaus turinio tai tiesiog vienos pavasario dienos pasaka įvilkta į kaimo bendruomenės kasdieninį gyvenimą.

Tikiuosi, kad šis mano "Kuprelio" aprašymas bent vieną žmogų sugražins prie lietuviškos literatūros lobynų.

Anelė